Kaip įprastai metų pabaigoje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Anksčiau tą dariau nuo pat 2016 metų, o pernykštes apžvalgas rasite čia: pirmoji metų pusė, antroji pusė. Šiemet nusprendžiau šiek tiek pakeisti formatą – užuot atrinkinėjęs po 10 naujienų iš kiekvieno mėnesio, surinkau maždaug po 10 naujienų kiekvienai iš keturių temų. Taigi vietoje 120 naujienų (anoks čia ir topas, kai tokio ilgio), išmėtytų praktiškai bet jokio tarpusavio ryšio, šiemet pasiūlysiu jums keturis rinkinius, kurie siejasi tematiškai ir galbūt bus įdomiau skaitomi. Tad dabar pristatau pirmąją temą – kosminius skrydžius ir panašius technologinius pasiekimus.

***

Mėnulis – laimingas ir nelabai. Metų pradžioje turėjome keletą naujienų, susijusių su Mėnuliu. Nors Google Lunar X Prize konkursas baigėsi be laimėtojų dar 2018 metais, kai kurie dalyviai toliau tęsė planus. Sausio 8 dieną JAV kompanija Astrobotic Technology paleido į Mėnulį zondą, tačiau dėl techninių problemų zondas net nepajėgė palikti orbitos aplink Žemę ir po 10 dienų sudegė virš Ramiojo vandenynol. Tuomet Astrobotic teigė, kad lapkritį siųs naują zondą, bet šie planai realybe netapo. Plačiau skaitykite Kąsnelyje DCXXIV ir DCXXV.

Astrobotic nelaimė kontrastavo su kitu zondu – Japonijos SLIM. Dar pernai rugsėjį paleistas prietaisas sausį sėkmingai nusileido Mėnulyje. Tiesa, neilgai trukus paaiškėjo, kad nusileido aukštyn kojomis, todėl sunkiai gavo energijos iš Saulės baterijų. Visgi moksliniai prietaisai veikė, o pats aparatas išgyveno net ir visą Mėnulio naktį. Plačiau – Kąsnelyje DCXXIV, DCXXV ir DCXXX.

Amerikiečiai į Mėnulį siuntė ne vienintelį zondą. Vasarį kitos kompanijos, Intuitive Machines, zondas „Odisėjas“ nusileido visai šalia pietų ašigalio. Tai buvo pirmas sėkmingas JAV zondo nusileidimas Mėnulyje per daugiau nei 50 metų pertraukos ir pirmas sėkmingas privačios kompanijos nusileidimas Mėnulyje apskritai. Šis zondas, beje, irgi nusileido ant šono. Plačiau skaitykite Kąsnelyje DCXXX.

Dar vienas zondo nusileidimas Mėnulyje įvyko birželį. Tam tikra prasme tai buvo jau eilinis įvykis, nes tai buvo Kinijos zondas Chang’e 6. Jis nusileido tolimojoje pusėje netoli pietų ašigalio, po dviejų parų pakilo ir birželio pabaigoje grįžo į Žemę. Mėginiai jau pradėti tirti ir davė įdomių rezultatų apie Mėnulio evoliuciją, bet apie juos parašysiu kitoje apžvalgoje. Plačiau – Kąsnelyje DCXLV.

Daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukusios Mėnulio naujienos – nelabai linksmos. Sausio mėnesį NASA oficialiai paskelbė, jog pirmasis žmonių skrydis aplink Mėnulį nukeliamas maždaug metais vėliau, į 2025 metų rugsėjį. Atitinkamai žmonių nusileidimas Mėnulyje nukeltas į 2026 metų rugsėjį. Metų pabaigoje misijos nukeltos dar kartą – atitinkamai į 2026 metų balandį ir 2027-ųjų vidurį. Plačiau skaitykite Kąsnelyje DCXXIV.

***

Ne iki galo sėkmingas Starliner bandymas. Birželį po daugybės metų atidėliojimų pagaliau įvyko pirmasis Boeing Starliner erdvėlaivio skrydis su įgula. Nepaisant nedidelių techninių problemų iškart po pakilimo, erdvėlaivis sėkmingai pasiekė Tarptautinę kosminę stotį ir su ja susijungė, o astronautai susitiko su orbitoje dirbančiais kolegomis. Deja, planuotas savaitės trukmės vizitas užsitęsė – atradus įvairių techninių problemų, iš pradžių buvo bandyta Starliner’į pataisyti, bet galiausiai rugsėjį jis išskrido į Žemę be įgulos. Tuo tarpu astronautai vis dar yra stotyje ir turėtų grįžti į Žemę su SpaceX Crew Dragon erdvėlaiviu kovo mėnesį. Plačiau – Kąsnelyje DCXLV.

***

Bandomieji Starship skrydžiai. Dar vienas erdvėlaivis, kurio skrydžio laukėme labai ilgai – SpaceX Starship. Kovo mėnesį įvyko trečiasis bandomasis skrydis, kurio metu Starship pakilo į 200 km aukštį, pasiekė orbitą, bet besileisdamas sprogo. Birželį, ketvirtojo skrydžio metu, pirmą kartą pavyko ir nusileisti. O spalį pirmą kartą erdvėlaivį kėlusi Super Heavy raketa po kelių minučių nusileido ne vandenyne ar specialioje nusileidimo aikštelėje, o toje pačioje pakilimo aikštelėje, kur ją pagavo specialios prie pakilimo bokšto pritaisytos rankenos. Nors dar neaišku, kada Starship bus pradėtas naudoti komerciniams skrydžiams, ši diena nenumaldomai artėja. Plačiau skaitykite Kąsnelyje DCXXXIII ir DCLXIII.

***

Dvi naujos robotinės misijos. Šiemet skrydžius pradėjo dvi tolimesnės robotinės kosminės misijos. Pirmoji, spalio pradžioje, išskrido Europos kosmoso agentūros Hera. Jos tikslas – asteroidas Dimorfas, kurį prieš dvejus metus sėkmingai pamušė NASA zondas DART. Misijos tikslas – iš arti išnagrinėti DART smūgio pasekmes asteroidui. Šie tyrimai labai svarbūs detalizuojant planus, kaip reikėtų apginti Žemę nuo susidūrimo su pražūtingu asteroidu. Plačiau skaitykite Kąsnelyje DCLXIII.

Antroji misija pakilo vos po poros savaičių. Tai – NASA zondas Europa Clipper. Per beveik šešerius metus truksiančią kelionę jis pasieks Jupiterio sistemą ir ten praleis ketverius metus, tirdamas ledinį palydovą Europą. Plačiau – Kąsnelyje DCLXIV.

***

Civiliai astronautai vaikščiojo kosmose. Rugsėjį pirmą kartą civiliai – t. y. asmenys, nepraėję specifinio pasirengimo tapti astronautais – vaikščiojo atvirame kosmose. Tą padarė du misijos Polaris Dawn nariai – Jaredas Isaacmanas ir Sarah Gillis. Polaris Dawn – antroji milijardieriaus Isaacmano finansuota civilių kosminė misija. O gruodį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad siūlys Isaacmanui užimti NASA administratoriaus poziciją. Plačiau – Kąsnelyje DCLIX.