Plazma kartais vadinama ketvirtąja medžiagos agregatine būsena. Tai dujos, kuriose bent dalis elektronų atplyšę nuo savo atomų, taigi visoje terpėje esama laisvų krūvį turinčių dalelių. Dėl šios priežasties plazma su magnetiniu lauku sąveikauja labai kitaip, nei neutralios dujos, o tai […]
Continue reading »
Kartais net ir mažytė dalelė – dulkė, granulė ar molekulė – gali atskleisti milžiniškus žinių klodus. Štai mikrometeoritų sferulės parodė, kad netoli Žemės ne per seniausiai subyrėjo kažkoks didelis asteroidas, kurio kol kas nesame aptikę. Specifinės azoto hidrido molekulės, judančios […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug pranešimų, susijusių su juodosiomis skylėmis ir tamsiąja medžiaga. Tai jos įkrenta į žvaigždes ir pakeičia šių evoliuciją; tai mirga arba sparčiai auga jaunoje Visatoje; tamsioji medžiaga, ar bent dalis jos, pasirodo, gali būti tarpžvaigždinės kometos. […]
Continue reading »
Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo […]
Continue reading »
Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. […]
Continue reading »
Mikrogravitacija gyvus organizmus paveikia įvairiai. Štai bakterijos, pasirodo, prasčiau pasisavina medžiagas iš aplinkos, o tai aktualu bandymams jas panaudoti kosmoso pramonėje. Masyvios žvaigždės, baigdamos gyvenimus, sprogsta supernovomis. Dažniausiai, bet ne visada: astronomai aptiko gana aiškų atvejį, kai žvaigždė kolapsavo tiesiogiai […]
Continue reading »
Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – […]
Continue reading »
Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »
Kalėdų laikotarpis dažniausiai nepasižymi gausiomis naujienomis; ši metų sandūra – ne išimtis. Turime keletą pranešimų apie egzoplanetas ir jų atmosferas, vieną įdomybę apie labai detalią prožvaigždės čiurkšlės struktūrų analizę ir apie planetą-vienišę, aptiktą gravitacinio lęšiavimo metodu. Taip pat, žinoma, verta […]
Continue reading »
Šiuo įrašu baigiu tradicinę praėjusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje, trečioje – apie Paukščių Taką ir palydovines galaktikas. Paskutinėje dalyje greitai perbėgsime per tolimesnius atradimus, nuo Andromedos […]
Continue reading »