Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant […]
Continue reading »
Visi žinome, kad vanduo būtinas gyvybei. Naudingas jis ir kitokiems procesams, pavyzdžiui planetų formavimuisi. Praeitą savaitę randame du su vandeniu susijusius tyrimus. Pirmajame nagrinėjamas vandens likimas Veneroje; tiksliau sakant, netgi klausimas, kada vandens ten galėjo būti. Pasirodo, seniai – ne […]
Continue reading »
Šiandien Marsas turi poliarines kepures, praeityje apledėjęs buvo ir daugiau. Kodėl ten nematome pailgų griovių, panašių į fjordus ar lietuviškų ežerų slėnius, kuriuos Žemėje palieka slenkantys ledynai? Matyt todėl, kad silpnoje gravitacijoje ledynai beveik neslenka, o po jais ištirpęs vanduo […]
Continue reading »
Vasaros vidurys dažnai yra lėtesnis laikas mokslininkams. Nors vasarą pedagoginiai įsipareigojimai sumažėja iki minimumo ir galima daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams, kartu tai yra tradicinis atostogų laikas, ypač liepos antra pusė, kai pasibaigia didžiųjų mokslinių konferencijų maratonas. Tad ir naujienų […]
Continue reading »
Ar kada svajojote sukurti ką nors didingo? Netgi kosminio? Ir kas išliktų ateities kartoms ilgas kosmines epochas? Dabar turite galimybę tą padaryti – sukurti savo planetinę sistemą. Šio nedidelio žaidimo pavadinimas – Super Planet Crash – kaip ir sudaro įspūdį, […]
Continue reading »
Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip […]
Continue reading »
Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »
Ankstesniame pažintiniame straipsnyje rašiau apie Saulę ir jos sluoksnius – nuo branduolio iki vainiko. Saulėje išsiskyrusi energija pasklinda į aplinką tiek kaip spinduliuotė, tiek kaip vėjas. Nors Saulės vėjas gali būti pavojingas, kartu jis sukuria tam tikrą saugią priebėgą – […]
Continue reading »
Giliai po matomais paviršiais dažnai slypi įvairiausios įdomybės. Tiek Žemėje ar kitose planetose, kurių mantijos atsakingos už plutos tektoniką, atmosferos palaikymą ir taip toliau. Štai Žemėje sąlygos, panašios į šiandienines, susidarė per pusę milijardo metų po planetos susiformavimo – tai […]
Continue reading »
Marsas šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Jis išnyko, kai Marso branduolyje sustojo konvekcija – skystos geležies maišymasis. Bet kodėl ir kada ji sustojo? Galbūt todėl, kad Marso branduolyje geležies telkiniai išsiskirstė vertikaliai pagal tankį. Ir tai galėjo […]
Continue reading »