Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »
Kas yra planeta? Šis klausimas prieš du dešimtmečius pritraukė nemažos visuomenės dalies dėmesį, kai Tarptautinė astronomų sąjunga pakeitė apibrėžimą ir taip išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo. Pagal naująjį apibrėžimą, „planeta“ yra kūnas, skriejantis orbita tiesiai aplink Saulę (taigi, […]
Continue reading »
Kai kurios planetos kosmose skrajoja be žvaigždžių. Tokias vienišes aptikti labai sudėtinga, o aptikus dar sunkiau yra nustatyti jų masę. Dabar, laimingo atsitiktinumo dėka, tai pavyko. Aktyvūs galaktikų branduoliai – struktūros galaktikų centruose, atsirandančios į supermasyvią juodąją skylę krentant dujoms […]
Continue reading »
Su šv. Kūčiomis ir Kalėdomis! Nors didžioji pasaulio dalis praeitą savaitę gyveno šventiniu ritmu, mokslinių atradimų irgi buvo. Tarp jų – organinių junginių paieška Encelado geizerių vandenyje, dar vienas egzokometų susidūrimo pėdsakas, įrodymai apie hierarchinę žvaigždėdarą, galaktikų skersių įtakos žvaigždėdarai […]
Continue reading »
Bandydami suprasti bet kokį reiškinį, mokslininkai dažnai remiasi principu, kuris vadinamas Okamo skustuvu. Pagal jį, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kuriam reikia mažiausiai prielaidų. Bet kartais vieno paaiškinimo nepakanka. Būna, kad stebimas procesas iš tiesų yra kelių fizikinių reiškinių pasekmė. […]
Continue reading »
Įsivaizduokite, kad jums suteikta fantastinė galimybė pakeliauti po Saulės sistemą – nusikelti į bet kurį jos tašką su tobulu skafandru, kuris užtikrina, kad nemirsite nei vakuume, nei Saulės paviršiuje, nei dujinių planetų gelmėse. Ką norėtumėte pamatyti tokioje kelionėje? Sąrašas greičiausiai […]
Continue reading »
Nors kosmosas iš pirmo žvilgsnio atrodo statiškas, viskas jame juda – kai kurie objektai pakankamai greitai, kad galėtume matyti, kiti – daug lėčiau, nei trunka ne tik žmogaus, bet ir visos žmonijos gyvenimas. Aiškindamiesi apie judėjimą, galime sužinoti ir daug […]
Continue reading »
Uolinėse planetose kartais būna vandens. Žemė – geriausiai žinomas pavyzdys, bet kai kurios egzoplanetos vandens turi daug daugiau. Iš kur jis ten atsirado? Vien kometų ir asteroidų smūgių nepakanka. Dabar mokslininkai eksperimentiškai įrodė, kad vanduo galėjo susidaryti sąveikaujant planetos magmos […]
Continue reading »
Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje […]
Continue reading »
Cheminiai elementai gali mums pasakyti labai daug apie kosminius kūnus. Dar daugiau pasako jų izotopai – atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje. Štai Mėnulio mėginių sieros izotopų analizė rodo, kad palydovą suformavęs smūgis greičiausiai nesumaišė Žemės ir smūgiavusio kūno medžiagos […]
Continue reading »