Šiuo įrašu baigiu tradicinę praėjusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje, trečioje – apie Paukščių Taką ir palydovines galaktikas. Paskutinėje dalyje greitai perbėgsime per tolimesnius atradimus, nuo Andromedos […]
Continue reading »
Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir […]
Continue reading »
Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, […]
Continue reading »
Daugumos astronomų tyrinėjamų sistemų neįmanoma sutalpinti į laboratorijas, tad eksperimentus mums pakeičia kompiuteriniai modeliai. O jie gali parodyti labai daug įdomių dalykų, pavyzdžiui kad Veneros paviršiuje vėjai kartais pučia įkalnėn, o kartais – nuokalnėn, ir taip palaiko maždaug vienodą temperatūrą […]
Continue reading »
Dažniau skaitantys mano tinklaraštį žino, kad apie juodąsias skyles čia rašau neretai. Jų – bent jau supermasyviosios populiacijos – įtaka galaktikų evoliucijai tikrai reikšminga. Mažos, arba žvaigždinės, juodosios skylės taip pat turi įvairų įdomų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, į žvaigždę įkritusi […]
Continue reading »
Kiekvienas objektas Visatoje, išskyrus turbūt elementariąsias daleles, susideda iš mažesnių, Kartais jie tokie maži, kad atskirai kalbėti apie juos nebūtina – kad suprastume, kaip veikia kėdė, nereikia žinoti apie atomų išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. Kartais struktūriniai elementai kaip tik […]
Continue reading »
Nors kosminiai kūnai ir sistemos dažniausiai yra neįsivaizduojamai dideli, tarpusavyje jų dydžiai labai skiriasi. Net ir vienodo pobūdžio sistemos gali būti ir pasklidusios, ir kompaktiškos. Kompaktiškumas kartais turi reikšmingos įtakos ir sistemos savybėms. Pavyzdžiui, glaudesnės dvinarės sistemos būna magnetiškai aktyvesnės […]
Continue reading »
Mūsų Visatoje priskaičiuojama daugiau nei du trilijonai galaktikų. Dalis jų panašios į mūsiškį Paukščių Taką, kai kurios – didesnės, taip pat egzistuoja gausybė mažyčių, nykštukinių. Erdvėje jos išsidėsčiusios nevienodai – telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, kosmines […]
Continue reading »
Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose […]
Continue reading »
Planetos auga protoplanetiniuose diskuose, kur dulkės telkiasi į vis didesnius gumulus, galiausiai virsta uolienomis, o vėliau – ir planetomis. Planetinių sistemų įvairovė leidžia spręsti, kad ir augimo procesui įtakos turi įvairiausi veiksniai. Savaime suprantama, žvaigždės masė, glaudžiai su ja susijęs […]
Continue reading »