Daugelis astronominių reiškinių yra paremti balansu tarp medžiagos kritimo ir išmetimo. Kritimą, arba akreciją, lemia gravitacija, o štai išmetimas galimas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti tiesiog smūgio padarinys – štai Mėnulį tolimoje praeityje sumušęs asteroidas, palikęs Pietų poliaus-Aitkeno kraterį-baseiną, […]
Continue reading »
Neseniai su Mokslo Sriuba apžvelgiau svarbiausius ir įdomiausius (mano nuomone) kosmoso atradimus bei įvykius, nutikusius pernai. Kviečiu pasižiūrėti: Laiqualasse
Continue reading »
Kai kurios planetos kosmose skrajoja be žvaigždžių. Tokias vienišes aptikti labai sudėtinga, o aptikus dar sunkiau yra nustatyti jų masę. Dabar, laimingo atsitiktinumo dėka, tai pavyko. Aktyvūs galaktikų branduoliai – struktūros galaktikų centruose, atsirandančios į supermasyvią juodąją skylę krentant dujoms […]
Continue reading »
Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, […]
Continue reading »
Šiuo įrašu baigiu tradicinę praėjusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje, trečioje – apie Paukščių Taką ir palydovines galaktikas. Paskutinėje dalyje greitai perbėgsime per tolimesnius atradimus, nuo Andromedos […]
Continue reading »
Tęsiu tradicinę jau pasibaigusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje. Trečias žingsnis – mūsų Galaktika, Paukščių Takas, ir artimiausios apylinkės. Čia – protoplanetiniai diskai ir mirštančios egzoplanetos, žybsinčios […]
Continue reading »
Su šv. Kūčiomis ir Kalėdomis! Nors didžioji pasaulio dalis praeitą savaitę gyveno šventiniu ritmu, mokslinių atradimų irgi buvo. Tarp jų – organinių junginių paieška Encelado geizerių vandenyje, dar vienas egzokometų susidūrimo pėdsakas, įrodymai apie hierarchinę žvaigždėdarą, galaktikų skersių įtakos žvaigždėdarai […]
Continue reading »
Saturno žiedai – ypatingai ploni: vos kilometro storio, nors skersmuo siekia šimtus tūkstančių. Bet, pasirodo, žiedų dalelės kartais nutolsta labai toli nuo žiedų plokštumos ir sudaro halą aplink visą planetą. Supermasyvios juodosios skylės randamos visų didelių galaktikų centruose. O kaip […]
Continue reading »
Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų […]
Continue reading »
Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »