Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai […]
Continue reading »
Cheminiai elementai gali mums pasakyti labai daug apie kosminius kūnus. Dar daugiau pasako jų izotopai – atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje. Štai Mėnulio mėginių sieros izotopų analizė rodo, kad palydovą suformavęs smūgis greičiausiai nesumaišė Žemės ir smūgiavusio kūno medžiagos […]
Continue reading »
Kosmose vietos daug, tačiau per ilgą laiko tarpą neretai nutinka ir susidūrimų. Štai jaunoje Saulės sistemoje tokių įvykių buvo tikrai daugybė. Vienas jų galėjo suformuoti Merkurijų; naujame tyrime aiškinamasi, kokios galėjo būti smūgio detalės. Mėnulyje daugybės smūgių pasekmės yra įvairūs […]
Continue reading »
Šiandien prasideda kasmetinis mokslo populiarinimo festivalis „Erdvėlaivis Žemė”. Renginiai vyks visą savaitę įvairiuose miestuose, didžiulį jų sąrašą rasite festivalio tinklalapyje. O aš su kolega rytoj kviečiame jus į FTMC, Saulėtekio al. 3, Vilniuje, pažaisti Mėnulio kolonijos išgyvenimo žaidimą. Ar sugebėsite […]
Continue reading »
Kosmose skraido, tiesiogine prasme, kvadrilijonai ar daugiau eurų naudingų iškasenų. Tereikia nuskristi ir pasiimti. Na, iš tiesų kiek sudėtingiau, tad kol kas praktiškai to padaryti dar nepavyko. Bet gal pavyks netolimoje ateityje. Apie kosmoso išteklių gavybą ir kur bei kaip […]
Continue reading »
Visi kosminiai objektai ir reiškiniai, lyginant su žmonių masteliais, yra milžiniški. Tačiau vieni būna didesni, o kiti – mažesni. Praeitos savaitės naujienose randame keletą miniatiūrų. Pavyzdžiui, miniatiūrinį Saulės užtemimą, kurį vienas palydovas sukūrė kitam, kad pastarasis galėtų fotografuoti Saulės vainiką. […]
Continue reading »
Ledo kosmose yra daugiau, nei galėtume pagalvoti – jo nemažai net ir Mėnulyje ir Marse, o ką kalbėti apie tolimesnius Saulės sistemos regionus. Štai Jupiterio palydovo Europos ledas, pasirodo, kai kur yra gazuotas, o tai pakeičia jo sąveiką su energingais […]
Continue reading »
“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »