Magnetinių laukų kosmose esama visur – planetose, žvaigždėse, tarpžvaigždinėje erdvėje. Tiesiogiai jų išmatuoti dažniausiai neįmanoma, bet magnetizmas atsiskleidžia per poveikį aplinkinei plazmai ir dėl to kylančią spinduliuotę. Saulės magnetizmas labiausiai pasireiškia per žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, o dabar užfiksuotos […]
Continue reading »
Plazma kartais vadinama ketvirtąja medžiagos agregatine būsena. Tai dujos, kuriose bent dalis elektronų atplyšę nuo savo atomų, taigi visoje terpėje esama laisvų krūvį turinčių dalelių. Dėl šios priežasties plazma su magnetiniu lauku sąveikauja labai kitaip, nei neutralios dujos, o tai […]
Continue reading »
Kartais net ir mažytė dalelė – dulkė, granulė ar molekulė – gali atskleisti milžiniškus žinių klodus. Štai mikrometeoritų sferulės parodė, kad netoli Žemės ne per seniausiai subyrėjo kažkoks didelis asteroidas, kurio kol kas nesame aptikę. Specifinės azoto hidrido molekulės, judančios […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug pranešimų, susijusių su juodosiomis skylėmis ir tamsiąja medžiaga. Tai jos įkrenta į žvaigždes ir pakeičia šių evoliuciją; tai mirga arba sparčiai auga jaunoje Visatoje; tamsioji medžiaga, ar bent dalis jos, pasirodo, gali būti tarpžvaigždinės kometos. […]
Continue reading »
Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo […]
Continue reading »
Kaip ir praeitą savaitę, taip ir šią dėmesys kosmosui pirmiausia sukosi aplink Mėnulį. Tiesiogine to žodžio prasme: Artemis II apskriejo mūsų palydovą, keliavo namo ir sėkmingai grįžo. O kitose naujienose irgi rasime šiek tiek Mėnulio – vertinimų, kaip pildėsi vandens […]
Continue reading »
Apie tai, kad astrofizikai viską traktuoja kaip sferines karves vakuume, anekdotų netrūksta. Bet tokiam požiūriui dažnai yra priežastis: realios sistemos yra ypatingai komplikuotos, tad norint jas suprasti geriausia pradėti nuo idealizuoto atvejo analizės. Visgi ją atlikus, reikia eiti tolyn: pridėję […]
Continue reading »
Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. […]
Continue reading »
Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – […]
Continue reading »
Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai […]
Continue reading »