Toli už Neptūno orbitos, toliau negu Plutonas, Makemakė ar Eridė, net už įprastinių Saulės sistemos ribų, bet daugybę kartų arčiau už artimiausią kitą žvaigždę yra vieta, labai dominanti astronomus. Netgi ne vieta, o visas sferinis kevalas, gaubiantis Saulę maždaug 550 […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »
Nors astronomus dažnai pašiepia, kad mes nagrinėjame tik sferines karves vakuume, net ir sferiški dariniai nėra visiškai tolygūs. Dažnai juose galime rasti skirtumų bent tarp išorės ir branduolio. Štai paimkime Žemę – šalta ir kieta pluta gaubia minkštesnę karštesnę mantiją, […]
Continue reading »
Daugelis astronominių objektų ir sistemų pasižymi gana paprastomis formomis – tai būna rutuliai ar diskai. Natūralu, kad nukrypimai nuo tokių konfigūracijų patraukia dėmesį. Pavyzdžiui, planeta, skriejanti kone statmena orbita, lyginant su žvaigždės sukimusi. Planetiniai ūkai – dar vienas geras pavyzdys: […]
Continue reading »
Kam nepatinka žiūrėti į banguojančią jūrą? Nuolat, tačiau ne identiškai, atsikartojantis judėjimas ramina ir kitaip teigiamai veikia mūsų sąmonę. Kosmose bangų irgi daug – tiek gravitacinių, tiek ir tokių „paprastų“, analogiškų vandens bangoms. Nors palyginus su atmosfera, kosmose visiškas vakuumas, […]
Continue reading »
Medžiagos fazės – kietoji, skystoji, dujinė ir kelios kitos būsenos – aplink mus keičiasi nuolatos. Dažniausiai tai, aišku, yra vanduo – taip pat ledas ir garai. Kosmose irgi būna fazinių pokyčių, ir vandens, ir ne tik jo. Štai Jupiterio ledinių […]
Continue reading »
Astronomija, kaip modernus mokslas, egzistuoja geriausiu atveju keturis šimtmečius – nuo teleskopo išradimo. Kalbant kiek griežčiau, jos amžius nesiekia dviejų šimtmečių, nes tik XIX a., išradus spektroskopiją bei fotografiją, astronominiai stebėjimai tapo atsieti nuo žmogaus akies netobulumų. Daugelis šiandien labai […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai astronomų dažnai nepelnytai primirštami. Aišku, daugelyje uždavinių į juos tikrai galima neatsižvelgti, bet kartais jie kaip tik ypatingai svarbūs. Štai praeitos savaitės naujienose randame planetos magnetinio lauko poveikio žvaigždei matavimą – tokiu būdu (galimai) aptikta pirmoji uolinės egzoplanetos […]
Continue reading »
Daugelis egzoplanetų yra potvyniškai prirakintos prie savo žvaigždžių – atsukusios joms vis tą pačią pusę, kaip Mėnulis į Žemę. Jei tokia planeta yra tolokai, bet ne per toli nuo žvaigždės, ji gali tapti „akies obuoliu“: regione po vidurdienio tašku plyti […]
Continue reading »