Mūsų Mėnulis – toks įprastas ir kasdieniškas (ar labiau kasnaktiškas) vaizdas, kad ne visada susimąstome apie jo poveikį. O jei ir susimąstome, tai turbūt manome, kad viskas jau žinoma. Pasirodo, ne: tik praeitą savaitę pirmą kartą paskelbti įrodymai, jog Mėnulio […]
Continue reading »
Pirmąjį Visatos kąsnelį parašiau 2012 metų sausio 23 dieną. Jis buvo gerokai trumpesnis ir glaustesnis, nei šiandieniniai, bet būtent nuo ten prasidėjo kassavaitinės kosmoso naujienų apžvalgos. Jas tęsiu iki šiandien su, jei neklystu, tik viena praleista savaite (ir keliais paankstintais/pavėlintais […]
Continue reading »
Praeitą savaitę praūžė Amerikos astronomų sąjungos kaspusmetinis susitikimas, kuriame mokslininkai iš visos JAV (ir ne tik) varžosi parodyti naujausius ir įdomiausius rezultatus. Aišku, šįkart labai daug dėmesio skirta James Webb teleskopo rezultatams, ypač susijusiems su tolimiausiais Visatos pakraščiais: tiek galaktikų […]
Continue reading »
Saulė ir šviesa mums – neatsiejami dalykai. Net ir moderni civilizacija, kuri, atrodo, tampa vis labiau nepriklausoma nuo gamtos, be Saulės – nė iš vietos. Kad ir Saulės energetika: viena perspektyviausių ateities energetikos sričių. Ir, galimai, ne tik Žemėje, bet […]
Continue reading »
Žmonės visose srityse mėgsta skirtingus dalykus įvairiai grupuoti, priskirti jiems būdingas savybes, įvairias normas. Astronomija – ne išimtis. Dažnai kalbame apie tipines kokių nors planetų, žvaigždžių ar galaktikų savybes, nors ir suprantame, kad realybė daug įvairesnė. Ir visgi nukrypimai nuo […]
Continue reading »
Iš kur Žemėje vanduo? Atsakę „iš kometų“ būsite teisūs, bet įdomu panagrinėti giliau – iš kur vanduo atsirado tose kometose? Pasirodo, didžioji jo dalis greičiausiai susiformavo dar tada, kai Saulės sistemos apskritai nebuvo. O kometose jis kaupiasi todėl, kad jos […]
Continue reading »
Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis. Kai kur jis sueižėjęs lyg būtų išjudintas tektoninių plokščių judėjimo. Bet ar tikrai? Ištyrę daugybę nuotraukų, mokslininkai nustatė, kad tektonika Europoje labai skiriasi nuo žemiškosios – vyksta retai ir yra lokali. […]
Continue reading »
Astronomus kiti mokslininkai – ir ne tik mokslininkai – kartais pašiepia, sakydami, kad mums rūpi tik sferinės karvės vakuume. Ir tikrai, sferinė simetrija astronomijoje dažnai yra geras artinys realioms sistemoms, leidžiantis išsiaiškinti įvairių sistemų veikimo pagrindus. Tačiau dažnai procesai yra […]
Continue reading »
Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »
Marso palydovas Fobas skrieja vos 6000 km aukštyje virš planetos ir po truputį artėja prie jos. Marso gravitacija plėšo Fobą į gabalus ir suformuoja jame ilgus lėkštus griovius – dabar paaiškintas jų atsiradimo mechanizmas. James Webb kosminis teleskopas nestokoja naujų […]
Continue reading »