Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji […]
Continue reading »
Šiandien Marsas turi poliarines kepures, praeityje apledėjęs buvo ir daugiau. Kodėl ten nematome pailgų griovių, panašių į fjordus ar lietuviškų ežerų slėnius, kuriuos Žemėje palieka slenkantys ledynai? Matyt todėl, kad silpnoje gravitacijoje ledynai beveik neslenka, o po jais ištirpęs vanduo […]
Continue reading »
Visokiausi dalykai Visatoje mėgsta būriuotis kartu su panašiais į save. Žvaigždės gimsta grupelėmis ar didžiuliais spiečiais; kai kurie jų vėliau išsisklaido, bet iki tol masyvios žvaigždės gali spėti pavogti vieną-kitą planetą iš mažesnių kaimynių. Galaktikos irgi telkiasi į grupes ir […]
Continue reading »
Judesiai kosmose dažniausiai būna per lėti, kad galėtume juos matyti tiesiogiai. Protoplanetinio disko spiralės vieną ratą apsuka per šimtus metų, galaktikų tėkmės plinta milijonus. Tačiau ir tokį lėtą judėjimą galima ir verta tirti, nes taip galima susidaryti įspūdį apie daugybę […]
Continue reading »
Artemidė ir vėl neišskrido; ir vėl sutrukdė kuro nuotėkis. Sekantis bandymas greičiausiai bus tik spalį. Tad dabar artimesnis kvapą gniaužiantis kosminis įvykis bus DART zondo smūgis į asteroidą Dimorfą. O kol kas pažiūrėkime, kas naujo kosmose nutiko praeitą savaitę. Čia […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas mums be galo svarbus – nelaiku įvykusi geomagnetinė audra gali net pražudyti civilizaciją. Todėl svarbu ir prognozuoti aktyvumą. Paprastai tai daroma remiantis Saulės dėmių skaičiumi, bet jis yra gana nepatikimas kriterijus. Dabar mokslininkai pasiūlė patikimesnį – matuoti magnetinio […]
Continue reading »
Dar šįryt neabejojau, kad pagrindinė savaitės naujiena bus Artemis I skrydis. Deja, skrydį teko atšaukti, o kada bus sekantis bandymas – nežinia: gal penktadienį, gal tik po mėnesio. Kaip bebūtų, apie misiją tada ir parašysiu. O šios savaitės naujienose – […]
Continue reading »
Kas dedasi neutroninės žvaigždės viduje? Gali būti, kad ten medžiaga susilanksto į visokias įdomias struktūras, bet pamatyti jų neįmanoma. Tačiau galbūt tą padės padaryti gravitacinių bangų signalai, jei teisingai juos interpretuosime. Kiek mažiau egzotiška yra ledo struktūra – tiksliau, ledo […]
Continue reading »
Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »