Septyni šimtai savaičių. Taip, tiek laiko jau siūlau jums susipažinti su kosmoso naujienomis. Ir darau tą beveik be pertraukų – nuo pirmojo Kąsnelio praėjo 701 savaitė. Taigi per daugiau nei 13 metų praleidau tik vieną savaitę, prieš pat vienus Naujuosius […]
Continue reading »
Didžiausiais masteliais galaktikos telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, milžiniškas gijas ir sienas, kurios kartu sudaro kosminį voratinklį. Voratinklis gerai matomas skaitmeninių modelių rezultatuose, tačiau realiais stebėjimais jį aptikti labai sudėtinga. Bet vis gerėjantys prietaisai duoda naujų […]
Continue reading »
“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Apvalūs kieti kūnai Saulės sistemoje paprastai turi plutą, mantiją ir branduolį; pastarojo tankis didesnis už pirmų dviejų. Natūralu, kad taip buvo manoma ir apie Vestą, antrą didžiausią Asteroidų žiedo kūną. Tačiau nauja Dawn zondo telemetrijos analizė rodo, kad Vesta greičiausiai […]
Continue reading »
Žemės drebėjimai atrodo visiškai su kosmosu nesusijęs reiškinys, o kaip tik – labai įprastas pavojus, bent jau kai kuriose Žemės vietose. Bet drebėjimų būna ir kitur kosmose, o jei praplėsime seismologijos apibrėžimą iki bendro mokslo apie planetų plutas ir jose […]
Continue reading »
Astronomiją dažniausiai siejame su nakties dangumi, kuris, aišku, yra tamsus. Bet astronomai daugiausiai tiria šviesos taškelius jame – žvaigždes ir galaktikas. Taip pat ir Saulę, o prie jos sklandančias magnetines bangas dabar pavyko užfiksuoti beprecedentiškai detaliai. Kai kurie šviesos šaltiniai […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne […]
Continue reading »
Kosmose viskas juda, net jei žmogiškais laiko tarpais atrodo kitaip. Tiesa, kartais judėjimas būna ir pakankamai greitas, kad galėtume jį matuoti tiesiogiai. Pavyzdžiui, žvaigždžių virpesiai. Dabar sužinojome, kaip jie keičiais žvaigždei senstant. Kalbant apie virpesius, būtent jais paremta technologija sėkmingai […]
Continue reading »