Mėnulis atsirado, kai į Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja. Šią istoriją žinome daugelis. Kitokių susidūrimų ir Saulės sistemoje, ir daug didesniais masteliais, buvo apstu. Tiek Žemė, tiek Marsas formavosi iš įvairių susiduriančių kūnų, bet, pasirodo, skirtingų. Kitose planetinėse […]
Continue reading »
Jaunystėje visi būname energingesni, nei senatvėje. Kosmose – panašiai: įvairios sistemos gyvenimo pradžioje dažnai būna audringos, o vėliau rimsta. Praeitos savaitės naujienose randame atsakymų apie pirmuosius kietus kūnus Saulės sistemoje ir kaip jie formavosi siūruojančiame dulkių ir dujų diske; apie […]
Continue reading »
Kad žvaigždės būna skirtingos, astronomai žino apie pusantro šimtmečio, nuo tada, kai pirmą kartą prie teleskopų prijungė spektrografus. Skirtumų prigimtis – cheminių elementų ir jų jonizacijos būsenų variacijos – žinoma apie šimtą metų. Bet klausimai dar toli gražu nesibaigia. Štai […]
Continue reading »
Kosminius objektus stebime beveik išimtinai per fotonus, kurie iš jų pasiekia mūsų teleskopus (dar būna dalelės ir gravitacinės bangos, bet jų teikiamos informacijos apimtis nepalyginamai mažesnė). Bet kad fotonai mus pasiektų, jie turi praeiti pro medžiagą tarp šaltinio ir mūsų […]
Continue reading »
Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, neatsirado visa vienu metu. Seniausios žvaigždės randamos arti centro ir retame hale; disko žvaigždžių amžius, tolstant nuo centro, mažėja. Taigi atrodo, kad Paukščių Takas formavosi iš vidaus į išorę. Šiuo metu čia vis dar gimsta naujos […]
Continue reading »
Anekdotą apie (astro)fiziką, kuris pažįsta tik sferinius objektus vakuume, girdėjome daugelis. Bet mes tiriame ir kitokių formų objektus! Štai praėjusios savaitės naujienose daug juostų ir linijų. Pavyzdžiui, mineralų klodai Jezero krateryje, kurių kryptys atskleidžia kraterio ir apskritai jauno Marso istorijos […]
Continue reading »
Nukreipę siaurą Saulės šviesos pluoštą per prizmę, sukursime vaivorykštę: mėlyni spinduliai pakrypsta stipriau, nei raudoni, todėl baltą šviesą sudarantys įvairūs fotonai išsisklaido. Jei prizmė ir ekranas labai lygūs, pastebėsime, kad vaivorykštė nėra visai tolygi, o perkirsta tamsiomis linijomis, tarsi brūkšninis […]
Continue reading »
Kartais net ir mažytė dalelė – dulkė, granulė ar molekulė – gali atskleisti milžiniškus žinių klodus. Štai mikrometeoritų sferulės parodė, kad netoli Žemės ne per seniausiai subyrėjo kažkoks didelis asteroidas, kurio kol kas nesame aptikę. Specifinės azoto hidrido molekulės, judančios […]
Continue reading »
Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių, bent jau pasak patarlės. O gilyn į galaktiką galima rasti daug ir vis įdomesnių žvaigždžių bei egzotiškesnių objektų. Štai Paukščių Tako centre, šalia supermasyvios juodosios skylės, galimai egzistuoja ir tarpinė. Ji, arba tiesiog […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug pranešimų, susijusių su juodosiomis skylėmis ir tamsiąja medžiaga. Tai jos įkrenta į žvaigždes ir pakeičia šių evoliuciją; tai mirga arba sparčiai auga jaunoje Visatoje; tamsioji medžiaga, ar bent dalis jos, pasirodo, gali būti tarpžvaigždinės kometos. […]
Continue reading »