Žemės link artėja pražūtis – kilometrų skersmens asteroidas kaktomuša susidurs su planeta ir sunaikins visa, kas gyva. Jeigu veiksmas vyksta 1998-aisiais, kelią jam pastoja narsių astronautų būrys, kurie pasiaukodami sunaikina grėsmę ir išgelbsti žmoniją; jei tai 2021-ieji, žmonija nesugeba susitarti, […]
Continue reading »
Kam nepatinka žiūrėti į banguojančią jūrą? Nuolat, tačiau ne identiškai, atsikartojantis judėjimas ramina ir kitaip teigiamai veikia mūsų sąmonę. Kosmose bangų irgi daug – tiek gravitacinių, tiek ir tokių „paprastų“, analogiškų vandens bangoms. Nors palyginus su atmosfera, kosmose visiškas vakuumas, […]
Continue reading »
Šiais laikais dirbtinis intelektas minimas tiesiog visur – jis ir paveikslus piešia, ir su žmonėmis kalbasi, ir į karybą vis labiau įsiterpia… Astronomija, žinoma, ne išimtis. Prieš kokį dešimtmetį pradėtos naudoti įvairių objektų aptikimui bei atpažinimui nuotraukose, dirbtinio intelekto sistemos […]
Continue reading »
Vanduo į Žemę atkeliavo su kometomis ir asteroidais. O iš kur jis atsirado juose? Aišku, iš protoplanetinio disko. Bet ar disko vandens molekulės tiesiai pateko į kometas, ar buvo suardytos ir vėliau susiformavo iš naujo? Dabar turime atsakymą – molekulės […]
Continue reading »
Visi žinome, kad vanduo būtinas gyvybei. Naudingas jis ir kitokiems procesams, pavyzdžiui planetų formavimuisi. Praeitą savaitę randame du su vandeniu susijusius tyrimus. Pirmajame nagrinėjamas vandens likimas Veneroje; tiksliau sakant, netgi klausimas, kada vandens ten galėjo būti. Pasirodo, seniai – ne […]
Continue reading »
Moderni astronomija prasidėjo prieš keturis šimtmečius, kai Galilėjas pažvelgė į dangų pro teleskopą. Dar griežčiau žiūrint, jos pradžia galime laikyti XIX amžiaus mokslo pažangą, kai žmonės pažino elektromagnetinių bangų spektrą už regimosios šviesos ribų bei sukūrė prietaisus, galinčius fiksuoti įvairią […]
Continue reading »
Objektai ir struktūros Visatoje kinta – kai kurios žmoniškomis laiko skalėmis, kai kurios daug ilgesnėmis, bet amžinų dalykų nėra. Štai paimkime molekulinius debesis, kuriuose formuojasi žvaigždės: pasirodo, nors jie gyvuoja ilgai, dujų molekulės juose išlieka gerokai trumpesnį laiką, tiesiog jų […]
Continue reading »
Žmonės visose srityse mėgsta skirtingus dalykus įvairiai grupuoti, priskirti jiems būdingas savybes, įvairias normas. Astronomija – ne išimtis. Dažnai kalbame apie tipines kokių nors planetų, žvaigždžių ar galaktikų savybes, nors ir suprantame, kad realybė daug įvairesnė. Ir visgi nukrypimai nuo […]
Continue reading »
Iš kur Žemėje vanduo? Atsakę „iš kometų“ būsite teisūs, bet įdomu panagrinėti giliau – iš kur vanduo atsirado tose kometose? Pasirodo, didžioji jo dalis greičiausiai susiformavo dar tada, kai Saulės sistemos apskritai nebuvo. O kometose jis kaupiasi todėl, kad jos […]
Continue reading »
Astronomus kiti mokslininkai – ir ne tik mokslininkai – kartais pašiepia, sakydami, kad mums rūpi tik sferinės karvės vakuume. Ir tikrai, sferinė simetrija astronomijoje dažnai yra geras artinys realioms sistemoms, leidžiantis išsiaiškinti įvairių sistemų veikimo pagrindus. Tačiau dažnai procesai yra […]
Continue reading »