Vėsdami daiktai traukiasi. Tai galioja ir ką tik iškeptai bandelei, ir Mėnuliui. Pastarasis mažėja visą savo gyvenimą, o per pastaruosius kelis šimtus milijonų metų susitraukė beveik 50 metrų. Tiesa, galbūt netolygiai. Dėl kintančios temperatūros traukiasi bei plečiasi ir planetų atmosferos; […]
Continue reading »
Žemė ir Marsas formavosi iš to paties protoplanetinio disko, bet jų cheminė sudėtis skiriasi. Ypač skiriasi lakiųjų – lengvai garuojančių – elementų gausa. Ją, pasirodo, galima paaiškinti skirtingomis augimo istorijomis: Marsas daugiau augo prisijungdamas gana dideles, šimtų kilometrų skersmens, planetesimales, […]
Continue reading »
Mažiausios žvaigždės yra maždaug 8% Saulės masės, arba 80 kartų masyvesnės už Jupiterį. Didžiausios planetos – 13 kartų masyvesnės už Jupiterį. Tarp šių verčių plyti rudosios nykštukės – nei žvaigždės, nei planetos. Dėl savo blausumo jos ypatingai sunkiai aptinkamos, tad […]
Continue reading »
Nežemiškos gyvybės paieška – turbūt viena seniausių kosmoso tyrimų temų. Nuo bandymų rasti ką nors gyvo Marse ir Veneroje iki paieškų egzoplanetų spektruose, idėjų, metodų ir bandymų netrūksta. Rezultatai kol kas neigiami, bet tai entuziastų nesustabdo. Vienas šių tyrimų porūšis […]
Continue reading »
Antradienį įteikta Nobelio fizikos premija. Ją gavo belgų kilmės amerikiečių fizikas Francis Halzenas, sumanęs neutrinų observatoriją IceCube ir vadovavęs jos iškilimui. Šioje observatorijoje aptikti pirmieji astrofizikinės kilmės neutrinai, kitaip tariant, neutrinai, atskrieję iš už Saulės sistemos ribų. Kiek plačiau apie […]
Continue reading »
Akademinio publikavimo sistema neretai atrodo kaip anekdotas: mokslininkai ne tik dirba, bet ir turi susimokėti už jų darbo vaisių – mokslinių straipsnių – publikavimą. Kaip toks absurdas atsitiko? Priežasčių yra daug, nes visa akademinio publikavimo sistema formavosi šimtmečius. Apie jas, […]
Continue reading »
Mėnulis atsirado, kai į Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja. Šią istoriją žinome daugelis. Kitokių susidūrimų ir Saulės sistemoje, ir daug didesniais masteliais, buvo apstu. Tiek Žemė, tiek Marsas formavosi iš įvairių susiduriančių kūnų, bet, pasirodo, skirtingų. Kitose planetinėse […]
Continue reading »
Merkurijus nuo susiformavimo susitraukė. Nedaug – keliais kilometrais – bet tikslus spindulio pokyčio įvertinimas leistų geriau suprasti, kaip planeta formavosi ir iš ko susideda. Dabar mokslininkai parodė, kad anksčiau susitraukimas buvo nuvertintas, nes kai kuriuos jo požymius uždengia vėliau atsiradę […]
Continue reading »
Magnetinių laukų kosmose esama visur – planetose, žvaigždėse, tarpžvaigždinėje erdvėje. Tiesiogiai jų išmatuoti dažniausiai neįmanoma, bet magnetizmas atsiskleidžia per poveikį aplinkinei plazmai ir dėl to kylančią spinduliuotę. Saulės magnetizmas labiausiai pasireiškia per žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, o dabar užfiksuotos […]
Continue reading »
Prieš porą mėnesių mano akys užkliuvo už teksto trumpu, bet daug žadančiu pavadinimu: iki 2040 metų kosminių skrydžių kaina gali sumažėti dešimt kartų. Iškart galvoje kilo du klausimai. Pirmasis: ar tikrai? Antrasis: o kas iš to? Paieškojau atsakymų į abu; […]
Continue reading »