Vieni dalykai kartais atrodo kaip kiti dalykai. Įvairios optinės apgaulės ar tiesiog keisti rakursai gali suklaidinti mus apie tai, ką iš tiesų matome. Tyrinėjant kosminius reiškinius, ši problema ypač opi, nes negalime į objektus pažiūrėti iš skirtingų pusių, o kartais […]
Continue reading »
Ko reikia, kad planetoje egzistuotų gyvybė? Tvirtai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma, nes turime tik vieną pavyzdį – Žemę. Galime nustatyti, kokios Žemės savybės būtinos gyvybei, tačiau nežinia, ar tie atsakymai universaliai pritaikomi ir kitoms planetoms. Ir visgi […]
Continue reading »
Netoli Žemės skriejantis asteroidas, kurio orbita „pririšta“ prie mūsų planetos, greičiausiai yra 60 metrų skersmens Mėnulio fragmentas, atskilęs prieš kelis šimtmečius. Žvaigždei mirus ir tapus baltąja nykštuke, jos planetos gali įkristi į šią kompaktišką liekaną ir užteršti ją savo uolienų […]
Continue reading »
Žodis „bombardavimas“ asocijuojasi su karu ir bombonešių antskrydžiais, bet panašūs nutikimai būna ir visiškai natūralūs. Net ir Žemę kasmet bombarduoja tūkstančiai tonų medžiagos; tiesa, jei ji ir pasiekia Žemės paviršių, tai tik kaip dulkės, o didžioji dalis apskritai sudega atmosferoje. […]
Continue reading »
Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų prasideda planetų augimas ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Juno zondas, nuo 2016 metų tyrinėjantis Jupiterį, surinko pakankamai duomenų, kad radikaliai pakeistų supratimą apie šios planetos atmosferą. Naujausioje analizėje paskelbta apie atmosferos turbulencijos celes, Didžiosios raudonosios dėmės gylį ir temperatūrą bei stabilias sūkurių konfigūracijas prie ašigalių. Didysis Magelano debesis […]
Continue reading »
Nors kosmosas labai didelis, o visokių objektų ten palyginus ne tiek ir daug, kartais nutinka taip, kad du kūnai ima ir susiduria. Po tokio susidūrimo atsirado Mėnulis, po kito – išnyko dinozaurai, neutroninių žvaigždžių susidūrimai gamina įvairius cheminius elementus ir […]
Continue reading »
1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra […]
Continue reading »
Ar Veneroje galėjo būti vandenynų? Kai kurie mokslininkai galvoja, kad tolimoje praeityje kaimyninė planeta buvo daug panašesnė į mūsiškę, nei šiandien, bet nauji skaičiavimai rodo ką kita. Be to, net ir Žemė tik dėka blausios jaunos Saulės išvengė panašaus likimo. […]
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »