Sakydami „kosminiai orai“, dažniausiai turime omenyje Saulės vėjo ir žybsnių poveikį erdvei aplink Žemę. Visgi orų analogai, arba tikri orai, veikia ir kitose vietose bei kituose masteliuose. Štai Marse vyksta dulkių audros, kurios kartais uždengia didžiąją planetos dalį, o dabar […]
Continue reading »
Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai […]
Continue reading »
Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »
Kas yra planeta? Šis klausimas prieš du dešimtmečius pritraukė nemažos visuomenės dalies dėmesį, kai Tarptautinė astronomų sąjunga pakeitė apibrėžimą ir taip išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo. Pagal naująjį apibrėžimą, „planeta“ yra kūnas, skriejantis orbita tiesiai aplink Saulę (taigi, […]
Continue reading »
Kosminės misijos, ar tai būtų teleskopai, ar planetiniai zondai, dažniausiai gyvena daug ilgiau, nei apie jas kalba žiniasklaida. Prieš misijos paleidimą eina ilgas siūlymų, tobulinimų, gamybos ir bandymų procesas, o po oficialios misijos pabaigos – gausybės surinktų duomenų palikimo analizė. […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Ijo padengtas sieros junginiais, kuriuos išmeta daugybė aktyvių ugnikalnių. Kiek toliau skriejančią Europą dengia stora ledo pluta, o po ja – vandenynas. Kodėl jie taip skiriasi? Nauji modeliai rodo, kad skirtumai tarp Ijo ir Europos (taip pat ir […]
Continue reading »
Taip, pavadinimą jūs perskaitėte teisingai. Visatos kąsnelius pradėjau rašyti prieš 14 metų, 2012-ųjų sausį. Nuo tada praėjo 731 savaitė, o Kąsnelį šiandien pateikiu 730-ąjį, kitaip tariant, per visus šiuos metus praleidau vos vieną savaitę. Beveik gyvai pristačiau jums ne tik […]
Continue reading »
Daugelis astronominių reiškinių yra paremti balansu tarp medžiagos kritimo ir išmetimo. Kritimą, arba akreciją, lemia gravitacija, o štai išmetimas galimas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti tiesiog smūgio padarinys – štai Mėnulį tolimoje praeityje sumušęs asteroidas, palikęs Pietų poliaus-Aitkeno kraterį-baseiną, […]
Continue reading »
Neseniai su Mokslo Sriuba apžvelgiau svarbiausius ir įdomiausius (mano nuomone) kosmoso atradimus bei įvykius, nutikusius pernai. Kviečiu pasižiūrėti: Laiqualasse
Continue reading »
Kai kurios planetos kosmose skrajoja be žvaigždžių. Tokias vienišes aptikti labai sudėtinga, o aptikus dar sunkiau yra nustatyti jų masę. Dabar, laimingo atsitiktinumo dėka, tai pavyko. Aktyvūs galaktikų branduoliai – struktūros galaktikų centruose, atsirandančios į supermasyvią juodąją skylę krentant dujoms […]
Continue reading »