Didžiausiais masteliais galaktikos telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, milžiniškas gijas ir sienas, kurios kartu sudaro kosminį voratinklį. Voratinklis gerai matomas skaitmeninių modelių rezultatuose, tačiau realiais stebėjimais jį aptikti labai sudėtinga. Bet vis gerėjantys prietaisai duoda naujų […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Europa po ledo pluta slepia vandenyną. Tolimoje ateityje ledo pluta ištirps, o vanduo kurį laiką bus paviršiuje. Ar ilgai taip bus? Ar ten spės užsimegzti gyvybė? Ką tokie tyrimai mums sako apie gyvybei tinkamų egzoplanetų ir egzomėnulių paieškas? […]
Continue reading »
“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Prieš šimtą metų buvo įrodyta, kad egzistuoja ir kitos galaktikos, nei Paukščių Takas. Nors Andromedą ir Magelano debesis matome plika akimi, o apskritai kitas galaktikas astronomai identifikavo nuo XVIII amžiaus, suprasti, kas tai yra, prireikė nemažai laiko ir pastangų. Apie […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »
Jupiteris ir dabar yra milžiniškas – dešimteriopai už Žemę didesnio skersmens. O jaunystėje, pasirodo, buvo dar dvigubai didesnis. Ir 50 kartų magnetingesnis. Daugelis aktyvių galaktikų pučia vėjus – maždaug dešimtadaliu šviesos greičio lekiančius dalelių srautus nuo akrecinio disko. Anksčiau manėme, […]
Continue reading »
Nors kosminiai kūnai ir sistemos dažniausiai yra neįsivaizduojamai dideli, tarpusavyje jų dydžiai labai skiriasi. Net ir vienodo pobūdžio sistemos gali būti ir pasklidusios, ir kompaktiškos. Kompaktiškumas kartais turi reikšmingos įtakos ir sistemos savybėms. Pavyzdžiui, glaudesnės dvinarės sistemos būna magnetiškai aktyvesnės […]
Continue reading »
Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Apvalūs kieti kūnai Saulės sistemoje paprastai turi plutą, mantiją ir branduolį; pastarojo tankis didesnis už pirmų dviejų. Natūralu, kad taip buvo manoma ir apie Vestą, antrą didžiausią Asteroidų žiedo kūną. Tačiau nauja Dawn zondo telemetrijos analizė rodo, kad Vesta greičiausiai […]
Continue reading »