Žemės drebėjimai atrodo visiškai su kosmosu nesusijęs reiškinys, o kaip tik – labai įprastas pavojus, bent jau kai kuriose Žemės vietose. Bet drebėjimų būna ir kitur kosmose, o jei praplėsime seismologijos apibrėžimą iki bendro mokslo apie planetų plutas ir jose […]
Continue reading »
Tirti dalykus, kurie yra labai arti mūsų, gali pasirodyti lengva, bet astronomijoje kartais tą darant kyla išskirtinių problemų. Ne kartą ir šiame bloge esu rašęs apie iššūkius tirti Paukščių Taką, nes esame jo viduje. Daug mažiau dėmesio sulaukia mažesnio mastelio […]
Continue reading »
Titano upės neturi deltų. Nors ši keista jų savybė buvo įtariama seniai, dabar tai patvirtinta. Kodėl taip yra – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Saturno palydove upės ir jūros kinta labai greitai. Galaktikos, praktiškai pagal apibrėžimą, turi žvaigždžių (kaip […]
Continue reading »
Mūsų Visatoje priskaičiuojama daugiau nei du trilijonai galaktikų. Dalis jų panašios į mūsiškį Paukščių Taką, kai kurios – didesnės, taip pat egzistuoja gausybė mažyčių, nykštukinių. Erdvėje jos išsidėsčiusios nevienodai – telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, kosmines […]
Continue reading »
Naujausias mano tekstas Delfi+ skaitytojams – apie Saulės ir Mėnulio užtemimus. Kodėl jie nutinka, turbūt žinome visi. Bet kodėl jie kartojasi maždaug kas pusmetį? Kodėl Mėnulio šešėlis visada juda iš vakarų į rytus? Kodėl užtemimai kartais būna pilni, o kartais […]
Continue reading »
Astronomiją dažniausiai siejame su nakties dangumi, kuris, aišku, yra tamsus. Bet astronomai daugiausiai tiria šviesos taškelius jame – žvaigždes ir galaktikas. Taip pat ir Saulę, o prie jos sklandančias magnetines bangas dabar pavyko užfiksuoti beprecedentiškai detaliai. Kai kurie šviesos šaltiniai […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne […]
Continue reading »
Venera kai kuo primena Žemę, bet jos paviršius – tikras pragaras, lyginant su mūsų planeta. Be to, jis atrodo palyginus jaunas, lyg prieš maždaug 800 milijonų metų jį visą būtų užliejusi lava. Bet gali būti, kad lavos nereikėjo – Veneros […]
Continue reading »
Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose […]
Continue reading »
Kosmose viskas juda, net jei žmogiškais laiko tarpais atrodo kitaip. Tiesa, kartais judėjimas būna ir pakankamai greitas, kad galėtume jį matuoti tiesiogiai. Pavyzdžiui, žvaigždžių virpesiai. Dabar sužinojome, kaip jie keičiais žvaigždei senstant. Kalbant apie virpesius, būtent jais paremta technologija sėkmingai […]
Continue reading »