Viena dažniausių kosmose randamų molekulių Kąsnelio tema irgi tampa neretai. Nieko keisto: vandens paieškos glaudžiai susijusios su gyvybės paieškomis, o nežemiškos gyvybės atradimas būtų turbūt didžiausia mokslo naujiena per pastarąjį šimtmetį, jei ne apskritai. Praeitos savaitės naujienose vandens randame kometoje […]
Continue reading »
Jei Konstanta-42 būtų žmogus, nuo šiandien galėtų balsuoti rinkimuose ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Tiesa, alkoholio vartojimo dar reikėtų palaukti porą metų :) Taip, jau 18 metų praėjo nuo to gūdaus žiemos vakaro ar ryto, kai pradėjome šį projektą. Taip, daugiskaita, […]
Continue reading »
Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir […]
Continue reading »
Marse matome daug duobių, kurios galimai atsiveria į didžiules popaviršines ertmes ir tunelius. Dauguma jų greičiausiai yra lavos tunelių angos, bet kai kurios gali būti vandens išgraužtos smegduobės. Hipergreitosios žvaigždės lekia taip greitai, kad gali pabėgti iš savo galaktikos. Kai […]
Continue reading »
Įsivaizduokite, kad jums suteikta fantastinė galimybė pakeliauti po Saulės sistemą – nusikelti į bet kurį jos tašką su tobulu skafandru, kuris užtikrina, kad nemirsite nei vakuume, nei Saulės paviršiuje, nei dujinių planetų gelmėse. Ką norėtumėte pamatyti tokioje kelionėje? Sąrašas greičiausiai […]
Continue reading »
Nors kosmosas iš pirmo žvilgsnio atrodo statiškas, viskas jame juda – kai kurie objektai pakankamai greitai, kad galėtume matyti, kiti – daug lėčiau, nei trunka ne tik žmogaus, bet ir visos žmonijos gyvenimas. Aiškindamiesi apie judėjimą, galime sužinoti ir daug […]
Continue reading »
Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, […]
Continue reading »
Uolinėse planetose kartais būna vandens. Žemė – geriausiai žinomas pavyzdys, bet kai kurios egzoplanetos vandens turi daug daugiau. Iš kur jis ten atsirado? Vien kometų ir asteroidų smūgių nepakanka. Dabar mokslininkai eksperimentiškai įrodė, kad vanduo galėjo susidaryti sąveikaujant planetos magmos […]
Continue reading »
Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – Voyager 1 ir 2, greičiausiai ir Pioneer 10 ir 11 – jau netgi […]
Continue reading »
Daugumos astronomų tyrinėjamų sistemų neįmanoma sutalpinti į laboratorijas, tad eksperimentus mums pakeičia kompiuteriniai modeliai. O jie gali parodyti labai daug įdomių dalykų, pavyzdžiui kad Veneros paviršiuje vėjai kartais pučia įkalnėn, o kartais – nuokalnėn, ir taip palaiko maždaug vienodą temperatūrą […]
Continue reading »