Kai už lango jau taikosi atslinkti žiema, smagu pagalvoti apie šilumą. Pavyzdžiui, šilumą Mėnulio gelmėse, kurią praeityje sugeneravo Žemės gravitacija, keldama potvynius palydove. Jos užteko, kad dar prieš porą milijardų metų ten kartais veržtųsi lava. Marse vulkanizmas, pasirodo, galimai aktualus […]
Continue reading »
Praeitame pažintiniame straipsnyje rašiau apie Paukščių Tako ir Andromedos susiliejimo modelius. Naujausiojo autoriai savo skaičiavimuose patikrino ir Paukščių Tako masės įtaką. Jie aprėpė ruožą nuo 600 milijardų iki dviejų trilijonų Saulės masių ir nustatė, kad nuo šio skaičiaus galutinis rezultatas […]
Continue reading »
Saulės sistemos planetų orbitos praktiškai nesikeitė daugiau nei keturis milijardus metų. Ar toks stabilumas išliks ir ateityje? Galbūt. Bet greičiausiai ne kvintiljoną metų, kaip manyta iki šiol, o tik kelis milijardus. Kaip iš galaktikų pabėga energinga spinduliuotė, galinti jonizuoti tarpgalaktines […]
Continue reading »
Egzoplanetų tyrimai ilgą laiką apsiribojo jų masės, spindulio ir orbitos periodo nustatymu. Pastaraisiais metais pereinama į kitą etapą – tiriamos jų atmosferos, nes jos yra geriausias informacijos apie cheminę sudėtį, paviršiaus sąlygas, o gal net ir gyvybę šaltinis. Planetos, kiek […]
Continue reading »
Kariai kosmose – ypatingai dažnas fantastikos tropas. O kaip realybėje? Kol kas kariai į kosmosą keliavo tik taikiomis misijomis – daugelis astronautų, kosmonautų ir taikonautų bent jau formaliai buvo ir tebėra karinių pajėgų tarnautojai. Karinės misijos kosmose kol kas buvo […]
Continue reading »
Į kosmosą kol kas kylame raketomis. Tai, deja, yra labai neefektyvus metodas, nes naudingas krovinys paprastai sudaro tik apie 2% pradinės raketos masės. Yra ir alternatyvų, o turbūt labiausiai išvystyta ir gausiausiai aprašyta vadinama kosminiu keltuvu. Tai būtų tarsi liftas […]
Continue reading »
Įmetus akmenį į ežerą, šio paviršius ima raibuliuoti, o kartu, atrodo, raibuliuoja ir akmenukai ežero dugne. Kartais taip nutinka ir kosmose: panašūs raibuliai pastebėti Saulėje, kur fotosferą ir vainiką jungia daugybė siūliškų spikulių. Kitų žvaigždžių raibuliai – dėmės, žybsniai ir […]
Continue reading »
Gruodžio pradžioje Europos kosmoso agentūra ketina paskelbti ketvirtąjį kosminio teleskopo Gaia duomenų rinkinį (DR4). Jis apims daugiau nei penkerių metų stebėjimų duomenis – apie dvigubai daugiau, nei dabartinis, trečiasis. Rinkinyje rasime informaciją apie milijardų žvaigždžių padėtis ir judėjimą. Būtent toks […]
Continue reading »
Vėsdami daiktai traukiasi. Tai galioja ir ką tik iškeptai bandelei, ir Mėnuliui. Pastarasis mažėja visą savo gyvenimą, o per pastaruosius kelis šimtus milijonų metų susitraukė beveik 50 metrų. Tiesa, galbūt netolygiai. Dėl kintančios temperatūros traukiasi bei plečiasi ir planetų atmosferos; […]
Continue reading »
Žemė ir Marsas formavosi iš to paties protoplanetinio disko, bet jų cheminė sudėtis skiriasi. Ypač skiriasi lakiųjų – lengvai garuojančių – elementų gausa. Ją, pasirodo, galima paaiškinti skirtingomis augimo istorijomis: Marsas daugiau augo prisijungdamas gana dideles, šimtų kilometrų skersmens, planetesimales, […]
Continue reading »