Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne […]
Continue reading »
Venera kai kuo primena Žemę, bet jos paviršius – tikras pragaras, lyginant su mūsų planeta. Be to, jis atrodo palyginus jaunas, lyg prieš maždaug 800 milijonų metų jį visą būtų užliejusi lava. Bet gali būti, kad lavos nereikėjo – Veneros […]
Continue reading »
Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose […]
Continue reading »
Kosmose viskas juda, net jei žmogiškais laiko tarpais atrodo kitaip. Tiesa, kartais judėjimas būna ir pakankamai greitas, kad galėtume jį matuoti tiesiogiai. Pavyzdžiui, žvaigždžių virpesiai. Dabar sužinojome, kaip jie keičiais žvaigždei senstant. Kalbant apie virpesius, būtent jais paremta technologija sėkmingai […]
Continue reading »
Marse randama įvairių organinių molekulių. Dabar atrasta keletas didelių, kurios greičiausiai atskilo nuo riebalinių rūgščių. O pastarąsias žemiška gyvybė naudoja labai įvairiems tikslams. Tamsioji energija verčia Visatą plėstis vis greičiau. Ilgą laiką buvo manoma, kad jos vertė laikui bėgant nekinta, […]
Continue reading »
Norėdami pamatyti mažus dalykus, turime pasitelkti vis galingesnius instrumentus. Tai galioja ne tik biologijai ar kvantinei fizikai, bet ir astronomijai, net jei ten „maži dalykai“ yra daugybę kartų didesni už Saulės sistemą. Tokios, pavyzdžiui, yra aktyvių galaktikų čiurkšlės, kurios prasideda […]
Continue reading »
Apie įvairius apokaliptinius scenarijus šiais laikais kalbama nemažai – tiek karo gresmė, tiek klimato kaita, tiek labiau egzotiški pavojai aptariami kasdien. O kaip galėtų baigtis pati Žemė? Ne tik žmonija, bet visa gyvybė mūsų planetoje, o gal net ir pati […]
Continue reading »
Kaip greitai plečiasi Visata? Šis klausimas jau kurį laiką kelia didelius nesutarimus, vadinamus Hablo įtampa. Įtampų kosmologijoje – astronomijos šakoje, kuri tyrinėja Visatos raidą didžiausiais masteliais – yra ir daugiau. Pavyzdžiui, gerai žinome, kad Visata plečiasi greitėdama, bet nežinome, kodėl. […]
Continue reading »
Saturnas turi visą šūsnį palydovų – jau seniau žinojome virš šimto, o dabar atrasti dar 128 nauji. Dauguma jų sukasi priešinga kryptimi, nei planeta, ir yra mažyčiai – mažesni, nei tikėtasi. Tai reiškia, kad jie turbūt jauni, susidarę po susidūrimo […]
Continue reading »
Kone visos struktūros Visatoje yra hierarchiškos: planetos sukasi aplink žvaigždes, žvaigždės telkiasi galaktikose, šios – spiečiuose. Bandyti nuspręsti, kurios iš jų svarbiausios, nėra prasmės, tačiau galaktikos – tikrai vienos iš pagrindinių, lengviausiai atskiriamų ir plačiausiai tiriamų. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »