Įsivaizduokite, kad jums suteikta fantastinė galimybė pakeliauti po Saulės sistemą – nusikelti į bet kurį jos tašką su tobulu skafandru, kuris užtikrina, kad nemirsite nei vakuume, nei Saulės paviršiuje, nei dujinių planetų gelmėse. Ką norėtumėte pamatyti tokioje kelionėje? Sąrašas greičiausiai […]
Continue reading »
Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – Voyager 1 ir 2, greičiausiai ir Pioneer 10 ir 11 – jau netgi […]
Continue reading »
Po kelių savaičių su mažesniu naujienų srautu praėjusi savaitė jų buvo gausi. Ir labai daug naujienų – iš Saulės sistemos. Nemanau, kad tam yra priežastis, greičiau tai atsitiktinumas, nes kitų tarpusavio sąsajų šios naujienos neturi. Čia randame ir naują plazmos […]
Continue reading »
James Webb teleskopas jau trejus metus teikia žinių apie Visatą, apie kokias anksčiau astronomai galėjo tik pasvajoti. Ankstesniame straipsnyje pristačiau svarbiausius atradimus tolimose galaktikose: žinias apie ankstyvas galaktikas ir juodąsias skyles, mažus raudonus taškelius ir kitokias įdomybes, kurios privertė peržiūrėti […]
Continue reading »
Jupiteris neturi kieto branduolio. Nors kietųjų medžiagų jame yra, jos pasklidusios ir sumišusios su dujine atmosfera. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokios konfigūracijos priežastis – milžiniškas smūgis Jupiterio jaunystėje, kuris sudaužė branduolį. Bet dabar paaiškėjo, kad toks modelis stebėjimų nepaaiškina. […]
Continue reading »
Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės… Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali […]
Continue reading »
Saulės sistemą aplankė trečias žinomas tarpžvaigždinis svečias. Kuo jis ypatingas ir kuo apskritai svarbu tokius nagrinėti? Kada pradeda formuotis planetos? Žinome, kad šiek tiek vėliau, nei jų žvaigždės, bet kiek vėliau? Panašu, kad po 300 tūkstančių metų. Kaip tą išsiaiškiname […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Ledas Saulės sistemoje slepia daug įdomybių. Po Europos (Jupiterio palydovo) ir Encelado (kuris prie Saturno) ledu plyti vandenynai, o juose gali netgi egzistuoti gyvybė. Bet kaip ją pasiekti? Encelade tikimasi tą padaryti analizuojant iš pietų ašigalio besiveržiančių geizerių vandenį, tačiau […]
Continue reading »
Planetos auga protoplanetiniuose diskuose, kur dulkės telkiasi į vis didesnius gumulus, galiausiai virsta uolienomis, o vėliau – ir planetomis. Planetinių sistemų įvairovė leidžia spręsti, kad ir augimo procesui įtakos turi įvairiausi veiksniai. Savaime suprantama, žvaigždės masė, glaudžiai su ja susijęs […]
Continue reading »