Kone keturiolika milijardų metų, kuriuos jau pragyveno mūsų Visata, neatpažįstamai ją pakeitė ne vieną kartą. Nuo praktiškai vientisos kvarkų-gliuonų plazmos iki vandenilio ir helio plazmos iki tamsaus šiltų retų dujų telkinio iki jaunų žvaigždžių nutviekstų augančių netvarkingų galaktikų iki šiandieninio […]
Continue reading »
Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Lavos tuneliai egzistuoja Žemėje, yra jų ir Mėnulyje bei Marse. Pastaruosiuose jie gali būti puiki vieta pirmosioms žmonių kolonijoms, ypač kadangi dabar apskaičiuota, jog temperatūra juose turėtų būti daugmaž pastovi. Cerera, nors visai mažytė, pasižymi netolygiu paviršiumi – turi didelę […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra didžiuliai. Na, gerai, beveik visi – būna ir mažyčių dulkelių ar grumstų. Bet planetos, net ir nykštukinės, yra didelės, ką jau kalbėti apie galaktikas. Apie tokias dideles nykštukes praeitą savaitę buvo nemažai naujienų. Štai nykštukinė planeta […]
Continue reading »
Vasaros vidurys dažnai yra lėtesnis laikas mokslininkams. Nors vasarą pedagoginiai įsipareigojimai sumažėja iki minimumo ir galima daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams, kartu tai yra tradicinis atostogų laikas, ypač liepos antra pusė, kai pasibaigia didžiųjų mokslinių konferencijų maratonas. Tad ir naujienų […]
Continue reading »
Asteroidai turėtų būti padengti mikroskopinių dulkių sluoksniu. Tačiau Bennu ir Ryugu, kuriuos neseniai aplankė žmonių zondai, paviršių dengia grumsteliai ir rieduliai, o dulkių nėra. Greičiausiai taip nutinka todėl, kad elektrostatiniai išlydžiai nupučia dulkes ir palieka asteroidus grublėtus. Dangų žmonės stebi […]
Continue reading »
Praėjo vos pora savaičių nuo pirmųjų James Webb teleskopo nuotraukų viešo paskelbimo. Jau turime kelias dešimtis mokslinių straipsnių, nagrinėjančių tiek šiuos, tiek kitus teleskopo surinktus duomenis. Vienas iš pirmųjų rezultatų – atrastos ypatingai tolimos galaktikos, laužančios ankstesnius rekordus ir padedančios […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Tarpžvaigždinių dulkių, kurios konsistencija panašios į kambarines, pilna visur – tą vaizdžiai parodo ir praeitą savaitę paskelbta mūsų Galaktikos dulkėtumo vizualizacija. Mažesniuose masteliuose randame tyrimą, kuriame nagrinėjama, kodėl mažų asteroidų, tokių kaip Ryugu ir Bennu, paviršius nepadengtas dulkėmis. Dideliais mastais […]
Continue reading »
Saulės sistema yra labai stabili, bet pro šalį skrendančios žvaigždės gali ištempti planetas iš jų orbitų. Kaip greitai tai gali nutikti? Pasirodo, gal net greičiau, nei Saulė mirs – per kelis milijardus metų. Raudonosios milžinės – žvaigždės, panašios į Saulę, […]
Continue reading »