Ar Veneroje galėjo būti vandenynų? Kai kurie mokslininkai galvoja, kad tolimoje praeityje kaimyninė planeta buvo daug panašesnė į mūsiškę, nei šiandien, bet nauji skaičiavimai rodo ką kita. Be to, net ir Žemė tik dėka blausios jaunos Saulės išvengė panašaus likimo. […]
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentinių sąveikų, dideliais masteliais vaidina pagrindinį vaidmenį – tiek Visatos struktūrų formavimesi, tiek planetų evoliucijoje, tiek viskame į tarpą. Praėjusios savaitės naujienose irgi randame aiškų gravitacijos poveikį. Pavyzdžiui, tarpgalaktinėse tuštumose, pasirodo, esama dujų, kurios […]
Continue reading »
Senovėje Marse buvo daug vandens, tekėjo upės ir kildavo potvyniai. Pasirodo, potvyniai buvo svarbesni, nei manyta iki šiol – jie atsakingi už net ketvirtį vandens išgraužtų slėnių. Baltosios nykštukės yra į Saulę panašių žvaigždžių liekanos. Dalis jų turi stiprų magnetinį […]
Continue reading »
Lietuvos skeptikų draugija pakvietė pašnekėti apie astronomiją ir astrologiją. Tai nelabai profesionaliai šiek tiek pašnekėjau apie bendras šių mokslų šaknis ir išsiskyrimą, horoskopų sudarymo principus ir kas per dalykas yra Žuvų bei Vandenio eros. Laiqualasse
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose – daug žinių apie planetas. Ir apie Mėnulį, kuris, žinoma, daug kuo į jas panašus. Naujienose rasite ir kraterių paieškos tobulinimą, pasitelkiant dirbtinį intelektą, ir pasiūlymą besileidžiantiems erdvėlaiviams užpurkšti nusileidimo platformas tiesiai ant Mėnulio paviršiaus. Taip pat […]
Continue reading »
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Tai yra paplokščios struktūros, sudarytos iš dujų ir dulkių mišinio, kurios susisuka aplink gimstančią žvaigždę, šiai traukiantis iš molekulinio debesies fragmento. Fragmentas bent truputį sukasi apie savo ašį, tad traukdamasis turi suktis vis greičiau, kad išlaikytų […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose net keletas pranešimų apie Marsą – vieni mokslininkai ten ieško vandens ledo, kiti aiškinasi, kiek to vandens išgaravo, treti seka vulkanizmo istoriją. Dar yra naujienų apie Žemės ir Veneros skirtumus – šįkart nagrinėjama, kokių susidūrimų planetos patyrė […]
Continue reading »
Saulės išsiveržimai – vainikinės masės išmetimo įvykiai – gali labai pakenkti Žemei ir kosminiams aparatams. Tad svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie vyksta. Naujas atradimas, kad išmetimai retesni tada, kai aktyvaus regiono magnetinis laukas stipresnis, gerai papildo turimas žinias. Išmatuoti […]
Continue reading »