Mėnulis šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet jaunystėje turėjo. Galbūt. Iki šiol įvairūs požymiai davė dvi nesutampančias išvadas: vieną, jog magnetinis laukas buvo labai silpnas, kitą – kad jis galėjo būti netgi stipresnis, nei Žemės. Dabar paaiškėjo, kad greičiausiai buvo […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai kosmose yra visur – tarpžvaigždinėje erdvėje, planetų sistemose, jų turi žvaigždės, planetos ir netgi kai kurie palydovai. Štai Ganimedas turi nuosavą magnetinį lauką, o jo pašvaistės, pasirodo, gana panašios į Žemės. Net ir Mėnulis kadaise turėjo magnetinį lauką, […]
Continue reading »
Tamsią giedrą naktį be Mėnulio, toli nuo miesto šviesų, stovint plyname lauke ir pažvelgus į dangų, akys gali apraibti nuo žvaigždžių gausybės. Pažįstamus žvaigždynų kontūrus užpildo galybės blausesnių švieselių, kol atrodo, kad jų ten yra nesuskaičiuojama daugybė. Bet net ir […]
Continue reading »
Atodrėkio ir stipraus sniego šią žiemą mums netrūko. Vandens ir sniego arba ledo pilna ir kosmose, o reiškiniai įdomūs tuo, kad gali būti susiję su gyvybe, tad ir naujienų netrūksta. Štai Marsas senovėje beveik neabejotinai buvo šiltas ir jame lijo […]
Continue reading »
Mikrogravitacija gyvus organizmus paveikia įvairiai. Štai bakterijos, pasirodo, prasčiau pasisavina medžiagas iš aplinkos, o tai aktualu bandymams jas panaudoti kosmoso pramonėje. Masyvios žvaigždės, baigdamos gyvenimus, sprogsta supernovomis. Dažniausiai, bet ne visada: astronomai aptiko gana aiškų atvejį, kai žvaigždė kolapsavo tiesiogiai […]
Continue reading »
Kosmosas – nedraugiška vieta žmogaus organizmui. Mikrogravitacija, stipri žalinga spinduliuotė, uždara erdvė, poreikis ja dalintis su misijos kolegomis… Visi šie veiksniai įvairiais būdais, tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai, kelia astronautams stresą. Ką žinome apie šį poveikį ir būdus jį kompensuoti? Kokių […]
Continue reading »
Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – […]
Continue reading »
Sakydami „kosminiai orai“, dažniausiai turime omenyje Saulės vėjo ir žybsnių poveikį erdvei aplink Žemę. Visgi orų analogai, arba tikri orai, veikia ir kitose vietose bei kituose masteliuose. Štai Marse vyksta dulkių audros, kurios kartais uždengia didžiąją planetos dalį, o dabar […]
Continue reading »
Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai […]
Continue reading »
Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »