Maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje yra aktyvi – į jos centrinę juodąją skylę sparčiai krenta dujos, įkaista ir spinduliuoja panašiai ryškiai arba ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Taip pat maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Ar kada svajojote sukurti ką nors didingo? Netgi kosminio? Ir kas išliktų ateities kartoms ilgas kosmines epochas? Dabar turite galimybę tą padaryti – sukurti savo planetinę sistemą. Šio nedidelio žaidimo pavadinimas – Super Planet Crash – kaip ir sudaro įspūdį, […]
Continue reading »
Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip […]
Continue reading »
Jupiteris daugiausiai susideda iš vandenilio ir helio, bet giliai po dujų apvalkalu slypi ir uolinis branduolys. Pasirodo, jo masė gali siekti net apie 9% visos planetos masės, o tai rodo, kad Jupiteris augdamas prarijo ne vieną asteroidą. Kosminė foninė spinduliuotė, […]
Continue reading »
Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »
Prieš kelias savaites baigėsi mokslo populiarinimo tekstų konkursas. Jis sulaukė penkiolikos darbų, o dabar galime paskelbti nugalėtojus. Mokslininkų ir mokslo komunikatorių komisijos vertinimu, geriausi šių metų darbai buvo šie: 1 vieta – Elzė Grinevičiūtė, „Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“. […]
Continue reading »
Mėnulyje yra vandens – tiesa, ne skysto, o sustingusio į ledą ašigalinių kraterių dugne. Iš kur jis atsirado? Gali būti, kad beveik visą jį sunešė tolimoje praeityje vykę ugnikalnių išsiveržimai, kurių metu iš Mėnulio gelmių skverbėsi vandens garai. Praktiškai visos […]
Continue reading »
Tik maždaug šeštadalis visos materijos Visatoje gali būti pamatyta. Likusi dalis yra nematoma – tamsioji – materija, su įprasta sąveikaujanti tik gravitaciškai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą su šiuo paslaptingu dariniu susijusių tyrimų. Viename ieškoma tamsiosios materijos dalelių tarpusavio anihiliacijos […]
Continue reading »
Kuo daugiau duomenų, tuo daugiau atradimų. Šis dėsnis galioja įvairiose srityse, nuo humanitarinių iki gamtos mokslų. Astrofizika – ne išimtis: didžiuliai ir vis gausėjantys duomenų katalogai leidžia aptikti įdomias ir netikėtas tendencijas, galiojančias visokiausiems Visatos reiškiniams. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »