Saulės užtemimas – nuostabus reiškinys, kurį pamatyti gyvai yra nepamirštama patirtis. Veneros ar Merkurijaus tranzitai Saulės disku – irgi įdomūs, bet jų be teleskopo nepamatysi (tik niekad nežiūrėkite į Saulę pro teleskopo akutę!). Kitos okultacijos – dangaus kūno praskridimai priešais […]
Continue reading »
Temperatūra, atrodytų, yra viena labiausiai buitinių pokalbių temų. Ar šnekėtume apie orą, ar apie šildymą, ar apie sveikatą, vis ji išlenda ir suteikia pagrindą susikalbėti. Šiuo atžvilgiu temperatūra panaši į kitus fundamentalius fizikinius dydžius, tokius kaip ilgis, masė ar laikas. […]
Continue reading »
Jei paimtume vandens pilną balioną ir suspaustume vienoje pusėje, kitoje jis išsipūstų, nes vanduo nesiduoda suspaudžiamas ir bando pabėgti kitur. Su dujomis yra kitaip – jas galima suslėgti arba praretinti palyginus lengvai. Taigi kosmose visokiausi išsisklaidymo ir susitelkimo (ar susispaudimo) […]
Continue reading »
Kometos greičiausiai atnešė į Žemę įvairių gyvybei užsimegzti būtinų molekulių; tą jos gali padaryti ir kitose planetinėse sistemose. Bet jei į planetą atsitrenkia per greitai, molekulės suyra. Pasirodo, katastrofinio smūgio šansai didesni mažų žvaigždžių sistemose. Kai kurios žvaigždės Paukščių Take […]
Continue reading »
Prieš kelias dienas aptikau nuostabų ir tikrai labai informatyvų infografiką apie Saulės sistemos tyrimų istoriją, tad skubu dalintis juo ir su jumis. Kiekviena kosmoso misija, skirta Saulės sistemos tyrimams – tiek praėjusios, tiek dabartinės, tiek planuojamos. Surikiuotos pagal pagrindinį tyrimų […]
Continue reading »
Kai užverdam vandenį, jis ima garuoti. Na, garuoja ir neužviręs, bet daug lėčiau. Kosmose irgi panašiai, tik dažnai skystos fazės nebūna – žemas slėgis užtikrina, kad garuotų tiesiai kieti kūnai. Tam tikra prasme garuoti gali ir dujos – pavyzdžiui, planetos […]
Continue reading »
Už aštuntosios planetos – Neptūno – orbitos ties 30 astronominių vienetų Saulės sistema nesibaigia. Nesibaigia ji ir Kuiperio žiedu 40-55 astronominių vienetų atstumu, apie kurį rašiau ankstesniame pažintiniame straipsnyje. Ir net maždaug 90 astronominių vienetų atstumu esanti heliopauzė (apie ją […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Žemė kartais turi kvazipalydovų – asteroidai patenka į tokią orbitą, kuria nors ir skrieja aplink Saulę, bet nenutolsta nuo Žemės. Pastaruosius kelis šimtmečius ji turi netikėtai stabilų kvazipalydovą, o ateityje jo orbita bus dar labiau neįprasta: reguliariai keisis iš kvazipalydovinės […]
Continue reading »
Pagrindinė problema su įvairiausiais kosminiais tyrimais – iki tyrimo objektų sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma, nuvykti, kad galėtume juos nagrinėti iš arti. Tada belieka pasikliauti stebėjimais iš toli, o šiems labai padeda, kai tiriamasis kūnas ką nors išmeta lauk. Tai […]
Continue reading »