Praėjusios savaitės naujienos kaip reta koncentruotos. Trys atkeliauja iš Marso – apie planetos magnetosferos variacijas, neįprastos formos paaiškinimą senovėje egzistavusiu masyviu palydovu ir galimybę aptikti pirmykštes juodąsias skyles per planetos orbitos pokyčius. Kitos trys – apie egzoplanetas: šiltuosius neptūnus, pavojus […]
Continue reading »
Ko reikia, norint iš kur nors pabėgti. Greičiausiai – pakankamo greičio. Bent jau gravitacijos valdomose sistemose tai yra svarbiausias parametras. O praėjusios savaitės naujienose su pabėgimu susijusių tyrimų randame ne vieną. Štai iš Marso atmosferos vandenilis ir deuteris bėga gana […]
Continue reading »
Žemėje maždaug viena iš 6500 vandens molekulių yra sunkesnė – vieną vandenilį pakeičia jo atmaina deuteris, turinti papildomą neutroną branduolyje. Veneroje deuterio dalis gerokai aukštesnė, maždaug 4%. O dabar paaiškėjo, kad aukštai atmosferoje ji išauga dar dešimteriopai. Kodėl taip nutinka […]
Continue reading »
Viskas Visatoje virpa – nuo mažiausių atomų ir subatominių dalelių iki žvaigždžių. Štai Saulės vibracijos naudojamos kaip būdas nustatyti jos gelmių savybes, tačiau dabar išsiaiškinta, kad magnetinis aktyvumas pakeičia virpesių duomenų interpretaciją. Didesnės žvaigždės, tokios kaip Šiaurinė, gali ne šiaip […]
Continue reading »
Paversti Marsą panašiu į Žemę – sena žmonių svajonė. Ją įgyvendinti iš principo įmanoma, bet tam reikėtų milžiniškų resursų ir technologinių galimybių, kurių kol kas toli gražu neturime. Tačiau neseniai apskaičiuota, kad vieną teraformavimo aspektą – atmosferos temperatūros pakėlimą – […]
Continue reading »
Kosmoso keliami iššūkiai paskatina daugybę įspūdingų sprendimų – tiek grynai mokslinių, tiek inžinerinių. Štai praeitos savaitės naujienose randame pasiūlymą Mėnulyje statyti daugiafunkcinius stulpus, kurie veiktų ir kaip lempos, ir kaip energijos šaltiniai bei komunikacijų stotys. O norėdami kolonizuoti Marsą, pasirodo, […]
Continue reading »
Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos […]
Continue reading »
Šaldamos medžiagos stingsta, spaudžiamos neretai irgi pereina į tankesnes būsenas. Viena iš daugiausiai dėmesį kaustančių šio proceso pasekmių kosmose – deimantai netikėtose vietose. Štai praeitą savaitę paskelbti skaičiavimai rodo, jog Merkurijaus mantijos-branduolio ribą greičiausiai žymi keliolikos kilometrų deimanto sluoksnis. Gerokai […]
Continue reading »
Energingos dalelės – elektronai, protonai ir šiek tiek sunkesnių – nuolat zuja visur kosmose. Šie kosminiai spinduliai gali pridaryti problemų Žemei ar mūsų kosminiams aparatams. Praeitos savaitės naujienose turime keletą pranešimų, susijusių su kosminių spindulių judėjimu bei poveikiu. Štai prieš […]
Continue reading »
Neutroninės žvaigždės yra vieni iš egzotiškiausių objektų Visatoje. Pusantros ar net dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų skersmens rutulį (tuo tarpu Saulės skersmuo yra beveik pusantro milijono kilometrų), priverčia medžiagą elgtis taip, kaip niekur kitur. Elektronai įspaudžiami į protonus […]
Continue reading »