Kalėdų laikotarpis dažniausiai nepasižymi gausiomis naujienomis; ši metų sandūra – ne išimtis. Turime keletą pranešimų apie egzoplanetas ir jų atmosferas, vieną įdomybę apie labai detalią prožvaigždės čiurkšlės struktūrų analizę ir apie planetą-vienišę, aptiktą gravitacinio lęšiavimo metodu. Taip pat, žinoma, verta […]
Continue reading »
Tęsiu tradicinę jau pasibaigusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje. Trečias žingsnis – mūsų Galaktika, Paukščių Takas, ir artimiausios apylinkės. Čia – protoplanetiniai diskai ir mirštančios egzoplanetos, žybsinčios […]
Continue reading »
Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »
Bandydami suprasti bet kokį reiškinį, mokslininkai dažnai remiasi principu, kuris vadinamas Okamo skustuvu. Pagal jį, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kuriam reikia mažiausiai prielaidų. Bet kartais vieno paaiškinimo nepakanka. Būna, kad stebimas procesas iš tiesų yra kelių fizikinių reiškinių pasekmė. […]
Continue reading »
Viena dažniausių kosmose randamų molekulių Kąsnelio tema irgi tampa neretai. Nieko keisto: vandens paieškos glaudžiai susijusios su gyvybės paieškomis, o nežemiškos gyvybės atradimas būtų turbūt didžiausia mokslo naujiena per pastarąjį šimtmetį, jei ne apskritai. Praeitos savaitės naujienose vandens randame kometoje […]
Continue reading »
Uolinėse planetose kartais būna vandens. Žemė – geriausiai žinomas pavyzdys, bet kai kurios egzoplanetos vandens turi daug daugiau. Iš kur jis ten atsirado? Vien kometų ir asteroidų smūgių nepakanka. Dabar mokslininkai eksperimentiškai įrodė, kad vanduo galėjo susidaryti sąveikaujant planetos magmos […]
Continue reading »
Kosmose daugelis sistemų yra hierarchinės: objektai jungiasi į grupes, šios – į didesnes grupes, ir taip toliau dar bent keletą žingsnių. Tą matome tiek palyginus smulkiu masteliu – daugianarėse žvaigždėse, tiek pačiu didžiausiu – megaparsekų dydžio, galaktikas apimančiose, struktūrose. Štai […]
Continue reading »
Cheminiai elementai gali mums pasakyti labai daug apie kosminius kūnus. Dar daugiau pasako jų izotopai – atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje. Štai Mėnulio mėginių sieros izotopų analizė rodo, kad palydovą suformavęs smūgis greičiausiai nesumaišė Žemės ir smūgiavusio kūno medžiagos […]
Continue reading »
Po kelių savaičių su mažesniu naujienų srautu praėjusi savaitė jų buvo gausi. Ir labai daug naujienų – iš Saulės sistemos. Nemanau, kad tam yra priežastis, greičiau tai atsitiktinumas, nes kitų tarpusavio sąsajų šios naujienos neturi. Čia randame ir naują plazmos […]
Continue reading »
James Webb teleskopas jau trejus metus teikia žinių apie Visatą, apie kokias anksčiau astronomai galėjo tik pasvajoti. Ankstesniame straipsnyje pristačiau svarbiausius atradimus tolimose galaktikose: žinias apie ankstyvas galaktikas ir juodąsias skyles, mažus raudonus taškelius ir kitokias įdomybes, kurios privertė peržiūrėti […]
Continue reading »