Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »
Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose […]
Continue reading »
Įvairūs objektai kosmose linkę augti – galaktikos didėja rydamos dujas ir kitas galaktikas, žvaigždės auga iš dujų ir panašiai. Praeitos savaitės naujienose randame įdomybę apie objektų augimą Saulės sistemos pakraščiuose – Plutonas ir Charonas, prieš suformuodami dabartinę dvinarę sistemą, kurį […]
Continue reading »
Šventiniu laikotarpiu mokslo pasaulis apstoja kaip ir visas likęs. Naujienų, žinoma, šiek tiek yra, bet srautas toli gražu nesiekia įprastinių savaičių. Kąsnelyje naujienų skaičius, tiesa, nesumažėja, tik kelios jų truputį senesnės – iš gruodžio vidurio. Bet turint omeny, kad jose […]
Continue reading »
Astronomijoje, atrodytų, viskas vyksta labai lėtai, o gyvuoja – labai ilgai. Palyginus su žmonių gyvenimais, dažniausiai taip ir yra. Bet lyginant reiškinius tarpusavyje, netruksime pastebėti, jog vieni tikrai greitesni ar trumpesni už kitus. O tada galime pradėti gilintis ir į […]
Continue reading »
Apie magmą dažniausiai pagalvojame tik tada, kai ji virsta lava – išsiveržia į Žemės paviršių, dažniausiai pridarydama didelių nuostolių ir nusinešdama gyvybių. Kosmose magmos irgi galima rasti, o žiūrint plačiau, jos poveikis gali būti labai įdomus. Pavyzdžiui, magma yra daug […]
Continue reading »
Jauname Marse buvo vandens, o dabar žinome, kad kai kur jo buvo ir šilto. Viename meteorite, atlėkusiame iš Raudonosios planetos, aptikta struktūrų, kurios formuojasi tik aukštos temperatūros vandeningoje aplinkoje. Visatoje beveik visur egzistuoja magnetinis laukas. Pirmykštėje Visatoje jo nebuvo, vadinasi […]
Continue reading »
Kai kas nors susiduria Saulės sistemoje, dažniausiai gauname kraterį, kuris gali milijardus metų po to teikti informaciją apie smūgio detales. Pavyzdžiui, jei krateris yra Mėnulyje, kur atmosfera ar gyvybė jo neužglaisto. Dabar naujai ir tiksliau datuotas seniausias ir didžiausias ne […]
Continue reading »
Senstant žmogui, prastėja jo sveikata – įvairūs metaboliniai procesai vyksta lėčiau, atsiradusios klaidos taisomos ne taip efektyviai ir panašiai. Pakilus į kosmosą, poveikis sveikatai dažnai panašus – dabar įrodyta, kad bent jau poveikis širdžiai primena senėjimo sukeltus pažeidimus. Žvaigždės sendamos […]
Continue reading »