Dažnai, galvodami apie astronomiją, įsivaizduojame, kad šio mokslo nagrinėjami reiškiniai vyksta taip ilgai, kad žmonėms pamatyti pokyčių tiesiog neįmanoma. Dažnai taip ir yra – realiu laiku niekada nestebėsime nei žvaigždės evoliucijos, nei galaktikų susiliejimo, nei daugumos kitų astrofizikinių procesų. Ir […]
Continue reading »
Kas yra juodojoje skylėje? Niekas nežino, tačiau naujas teorinis modelis rodo, kad kartais ten gali slypėti neutroninė žvaigždė. O kas yra aplink juodąsias skyles? Irgi ne visada aišku, tačiau dabar aptikti tvirčiausi įrodymai, kad kai kurias jų gaubia fotosferos, tarsi […]
Continue reading »
Kartais net ir mažytė dalelė – dulkė, granulė ar molekulė – gali atskleisti milžiniškus žinių klodus. Štai mikrometeoritų sferulės parodė, kad netoli Žemės ne per seniausiai subyrėjo kažkoks didelis asteroidas, kurio kol kas nesame aptikę. Specifinės azoto hidrido molekulės, judančios […]
Continue reading »
Šviesos greitis – didžiausia ir neįveikiama greičio riba mūsų Visatoje. Bet priartėti prie jos dalelės tikrai stengiasi. Kosminiai spinduliai dažnai pasiekia greičius, nuo maksimaliojo besiskiriančius menka procento dalimi. Dabar, remdamiesi Jupiterio magnetosferos stebėjimais, mokslininkai išvedė sąryšį tarp greitintuvo dydžio ir […]
Continue reading »
Kosmose dalykai yra dideli – na, dažniausiai, nors kartais svarbios ir mikroskopinės dulkės ar molekulės. Vieni dalykai didesni už kitus, ir pasitaiko tikrai išskirtinai įspūdingų. Štai aplink Venerą nuolat sukasi visos planetos dydžio oro banga, o dabar paaiškinta jos kilmė. […]
Continue reading »
Per tris dešimtmečius nuo pirmųjų atradimų egzoplanetos tapo tokiu įprastu dalyku, kad dažnai nauji pranešimai apie jas tiesiog praslįsta pro akis. Tačiau kartais susikaupia ir daug įdomybių. Štai vis kalbama, kad galima būtų į Kentauro Proksimą nusiųsti mažyčių labai greitų […]
Continue reading »
Kosminius reiškinius ar objektus neretai pavadiname kokių nors kitų dalykų „statybine medžiaga“. Analogija netobula, bet ir ne pati blogiausia – įvairūs virsmai tikrai gali priminti ko nors statymą. Štai Saulės plazmos išsiveržimai „statomi“ iš plazmos gumulų, pakylančių nuo paviršiaus į […]
Continue reading »
Artemis II, po daugybės atidėliojimų, pagaliau išskrido! Pakilimas trečiadienį praėjo turbūt taip sklandžiai, kaip tik galima buvo tikėtis. Ir toliau skrydis vyksta sėkmingai. Tiek Artemis II, tiek kitų žmonių skrydžių ir misijų į Mėnulį planavimo metu svarbu atsižvelgti į žalingą […]
Continue reading »
Kas nutiktų, krentant į juodąją skylę? Priklauso nuo to, kokia ji. O kur apskritai jų rasti ir kokios jos būna? Ir ką tokia hipotetinė kelionė gali mums papasakoti apie šiuolaikinės fizikos ribas? Apie tokius egzotiškus klausimus rašau naujame tekste Delfi+ […]
Continue reading »
Apie tai, kad astrofizikai viską traktuoja kaip sferines karves vakuume, anekdotų netrūksta. Bet tokiam požiūriui dažnai yra priežastis: realios sistemos yra ypatingai komplikuotos, tad norint jas suprasti geriausia pradėti nuo idealizuoto atvejo analizės. Visgi ją atlikus, reikia eiti tolyn: pridėję […]
Continue reading »