Viskas Visatoje virpa – nuo mažiausių atomų ir subatominių dalelių iki žvaigždžių. Štai Saulės vibracijos naudojamos kaip būdas nustatyti jos gelmių savybes, tačiau dabar išsiaiškinta, kad magnetinis aktyvumas pakeičia virpesių duomenų interpretaciją. Didesnės žvaigždės, tokios kaip Šiaurinė, gali ne šiaip […]
Continue reading »
Kosmoso keliami iššūkiai paskatina daugybę įspūdingų sprendimų – tiek grynai mokslinių, tiek inžinerinių. Štai praeitos savaitės naujienose randame pasiūlymą Mėnulyje statyti daugiafunkcinius stulpus, kurie veiktų ir kaip lempos, ir kaip energijos šaltiniai bei komunikacijų stotys. O norėdami kolonizuoti Marsą, pasirodo, […]
Continue reading »
Šaldamos medžiagos stingsta, spaudžiamos neretai irgi pereina į tankesnes būsenas. Viena iš daugiausiai dėmesį kaustančių šio proceso pasekmių kosmose – deimantai netikėtose vietose. Štai praeitą savaitę paskelbti skaičiavimai rodo, jog Merkurijaus mantijos-branduolio ribą greičiausiai žymi keliolikos kilometrų deimanto sluoksnis. Gerokai […]
Continue reading »
Neutroninės žvaigždės yra vieni iš egzotiškiausių objektų Visatoje. Pusantros ar net dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų skersmens rutulį (tuo tarpu Saulės skersmuo yra beveik pusantro milijono kilometrų), priverčia medžiagą elgtis taip, kaip niekur kitur. Elektronai įspaudžiami į protonus […]
Continue reading »
Kosminiai reiškiniai, atrodytų, beveik visi yra egzotiški – tolimi nuo mūsų kasdienių patirčių. Bet kai kurie jų labiau egzotiški už kitus. Praeitos savaitės naujienos randame egzotišką pasiūlymą ieškoti gravitacinių bangų planetų magnetosferose, tyrimus apie egzotišką „labai protonuoto vandens“ molekulę, galimai […]
Continue reading »
Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »
Su Naujaisiais metais, mieli skaitytojai! Kaip astronomas, gal turėčiau priminti, jog ši data niekuo kosmiškai neypatinga, bet ne vien kosmosas mums svarbu. Be to, nors ir ne šiandien, bet rytoj minėsime svarbią datą: Žemė pasieks artimiausią Saulei orbitos tašką, perihelį. […]
Continue reading »
Apie reiškinius, vykstančius mūsų atmosferoje, galvojame kasdien – nuo jų priklauso, ar į lauką eisime su skėčiu, ar be jo, ir apskritai kaip rengsimės. Atmosfera turi poveikį ir iš kosmoso atlekiančioms uolienoms – meteoritams. Naujame darbe išsiaiškinta, kiek labai meteoritų […]
Continue reading »
Kai užverdam vandenį, jis ima garuoti. Na, garuoja ir neužviręs, bet daug lėčiau. Kosmose irgi panašiai, tik dažnai skystos fazės nebūna – žemas slėgis užtikrina, kad garuotų tiesiai kieti kūnai. Tam tikra prasme garuoti gali ir dujos – pavyzdžiui, planetos […]
Continue reading »
Laikui bėgant, Visatoje struktūrų atsiranda vis daugiau. Pirmykštė kone tolygiai pasiskirsčiusi medžiaga duoda pradžią galaktikoms ir spiečiams, gana tolygiuose debesyse gimsta žvaigždės ir planetos, ir panašiai. Praėjusią savaitę buvo keletas naujienų apie tokius procesus. Pavyzdžiui, astronomai pirmą kartą aptiko žvaigždę, […]
Continue reading »