Tradiciškai kiekvienus metus užbaigiu apžvelgdamas svarbiausius, mano galva, kosmoso įvykius. Kadangi atrinkti tris, penkis ar net dešimt – labai sudėtinga, leidžiu sau jų prisiminti kiek daugiau. Seniau rinkdavau po 10 naujienų iš kiekvieno mėnesio, bet pernai truputį apimtį sumažinau ir sudalinau naujienas į keturias grupes: kosminių skrydžių, Saulės sistemos tyrimų, Paukščių Tako ir artimiausių apylinkių tyrimų, tolimesnės Visatos tyrimų. Tokį patį padalinimą bandysiu išlaikyti ir šiemet, tad dabar kviečiu paskaityti apie kosminių skrydžių ir kitokias technologines naujoves.

***

Šaulio žvaigždynas Veros Rubin teleskopo akimis. Viena pirmųjų teleskopo nuotraukų, paskelbtų birželį. Šaltinis: NSF–DOE Vera C. Rubin Observatory

Veros Rubin teleskopas. Gegužės pabaigoje pirmąsias nuotraukas padarė Veros C. Rubin observatorija – naujausia Čilės teleskopų šeimos narė. Nuotraukos paskelbtos birželį, o metų pabaigoje pradėtas pagrindinis tyrimų projektas – Legacy Survey of Space and Time. Jo metu bus renkami milžiniški duomenų kiekiai apie besikeičiantį naktinį dangų, įskaitant supernovų sprogimus, mažuosius Saulės sistemos kūnus ir kitus kintančius šviesos šaltinius. Truputį daugiau – Kąsnelyje DCC.

***

Nauja šūsnis gravitacinių bangų. Rugpjūtį paskelbtas naujausias gravitacinių bangų signalų duomenų paketas. LIGO, Virgo ir Kagra detektorių, esančių atitinkamai JAV, Italijoje ir Japonijoje tinklas, vykdęs bendrus stebėjimus 2023 metais, pririnko 128 signalus. Tai daugiau nei padvigubina ankstesnį katalogą. Plačiau skaitykite Kąsnelyje DCCIX.

***

New Glenn raketa. Sausio mėnesį kompanija “Blue Origin” pagaliau, po keleto metų atidėliojimų, sėkmingai paleido raketą New Glenn. Taip kompanija įsijungia į komercinių kosminių skrydžių rinką, šalia vis dar dominuojančios SpaceX bei Boeing. Plačiau – Kąsnelyje DCLXXVII.

***

Skrydžiai į Mėnulį. Sausio mėnesį į Mėnulį išskrido dvi privačios kosminės misijos. JAV kompanija Firefly Aerospace išsiuntė zondą Blue Ghost, kuris sėkmingai nusileido kovą. Antroji misija – Japonijos įmonės ispace zondas Resilience – deja, birželio mėnesį nusileido nesėkmingai. Plačiau – Kąsneliuose DCLXXVII ir DCLXXXIII.

Kovo mėnesį į Mėnulį skrido ir kitos JAV kompanijos, Intuitive Machines, misija Athena. Deja, kaip ir prieš metus, nors zondas leisdamasis nesudužo, bet apvirto, todėl numatytos misijos atlikti negalėjo. Plačiau – Kąsnelyje DCLXXXIII.

***

Marso palydoviukai. Lapkritį jau minėta New Glenn raketa sėkmingai pakėlė ir į tolimą kelionę palydėjo NASA palydovų porą ESCAPADE. Šie identiški palydovai beveik metus skries netoli Žemės, o vėliau pasileis Marso link ir atvyks ten 2027 metais, kur stebės planetos atmosferos viršutinę dalį bei magnetinį lauką. Plačiau – Kąsnelyje DCCXX.

***

Tarptautinė kosminė stotis. Kovo 18 dieną į Žemę sugrįžo NASA astronautai Butchas Willmore`as ir Suni Williams. Jie buvo įstrigę Tarptautinėje kosminėje stotyje nuo 2024 metų birželio, kai nuskrido ten bandomuoju Boeing Starliner skrydžiu. Šis erdvėlaivis sugedo, tad į Žemę grįžo be įgulos, o astronautams teko sulaukti SpaceX Crew Dragon. Plačiau – Kąsnelyje DCLXXXVI.

Metų pabaigoje, lapkritį, suėjo ketvirtis amžiaus, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolatos dirba įgula. Plačiau – Kąsnelyje DCCXVIII.

***

Dirbtinis Saulės užtemimas. Birželio mėnesį Europos kosmoso agentūros zondų pora Proba-3 sukūrė dirbtinį Saulės užtemimą. Vienas iš zondų, skriedamas 150 metrų atstumu nuo kito, išskleidė skydelį, kuriuo uždengė Saulę savo porininkui ir taip leido pastarajam stebėti Saulės vainiką. Ši technologijos demonstracija leis Saulės vainiką nagrinėti kaip niekad detaliai bet kada iš Žemės orbitos – tam nereikės nei priartėti ypatingai arti Saulės, nei laukti natūralaus Saulės užtemimo. Plačiau – Kąsnelyje DCCVI.

Laiqualasse