Kiekvienas objektas Visatoje, išskyrus turbūt elementariąsias daleles, susideda iš mažesnių, Kartais jie tokie maži, kad atskirai kalbėti apie juos nebūtina – kad suprastume, kaip veikia kėdė, nereikia žinoti apie atomų išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. Kartais struktūriniai elementai kaip tik […]
Continue reading »
Jei ir pagalvojame apie supernovų ryšį su Žeme, tai dažniausiai – apie galimą planetos sunaikinimą ar bent sterilizavimą. Bet supernovos gali turėti ir subtilesnį poveikį: pakeisdamos atmosferą, jos gali sukelti atšalimus, nedidelius rūšių išnykimus ir panašiai. Atrodo, kad per pastaruosius […]
Continue reading »
Septyni šimtai savaičių. Taip, tiek laiko jau siūlau jums susipažinti su kosmoso naujienomis. Ir darau tą beveik be pertraukų – nuo pirmojo Kąsnelio praėjo 701 savaitė. Taigi per daugiau nei 13 metų praleidau tik vieną savaitę, prieš pat vienus Naujuosius […]
Continue reading »
Didžiausiais masteliais galaktikos telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, milžiniškas gijas ir sienas, kurios kartu sudaro kosminį voratinklį. Voratinklis gerai matomas skaitmeninių modelių rezultatuose, tačiau realiais stebėjimais jį aptikti labai sudėtinga. Bet vis gerėjantys prietaisai duoda naujų […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Europa po ledo pluta slepia vandenyną. Tolimoje ateityje ledo pluta ištirps, o vanduo kurį laiką bus paviršiuje. Ar ilgai taip bus? Ar ten spės užsimegzti gyvybė? Ką tokie tyrimai mums sako apie gyvybei tinkamų egzoplanetų ir egzomėnulių paieškas? […]
Continue reading »
“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »
Jupiteris ir dabar yra milžiniškas – dešimteriopai už Žemę didesnio skersmens. O jaunystėje, pasirodo, buvo dar dvigubai didesnis. Ir 50 kartų magnetingesnis. Daugelis aktyvių galaktikų pučia vėjus – maždaug dešimtadaliu šviesos greičio lekiančius dalelių srautus nuo akrecinio disko. Anksčiau manėme, […]
Continue reading »
Nors kosminiai kūnai ir sistemos dažniausiai yra neįsivaizduojamai dideli, tarpusavyje jų dydžiai labai skiriasi. Net ir vienodo pobūdžio sistemos gali būti ir pasklidusios, ir kompaktiškos. Kompaktiškumas kartais turi reikšmingos įtakos ir sistemos savybėms. Pavyzdžiui, glaudesnės dvinarės sistemos būna magnetiškai aktyvesnės […]
Continue reading »