Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių, bent jau pasak patarlės. O gilyn į galaktiką galima rasti daug ir vis įdomesnių žvaigždžių bei egzotiškesnių objektų. Štai Paukščių Tako centre, šalia supermasyvios juodosios skylės, galimai egzistuoja ir tarpinė. Ji, arba tiesiog […]
Continue reading »
Šviesos greitis – didžiausia ir neįveikiama greičio riba mūsų Visatoje. Bet priartėti prie jos dalelės tikrai stengiasi. Kosminiai spinduliai dažnai pasiekia greičius, nuo maksimaliojo besiskiriančius menka procento dalimi. Dabar, remdamiesi Jupiterio magnetosferos stebėjimais, mokslininkai išvedė sąryšį tarp greitintuvo dydžio ir […]
Continue reading »
Kosminius reiškinius ar objektus neretai pavadiname kokių nors kitų dalykų „statybine medžiaga“. Analogija netobula, bet ir ne pati blogiausia – įvairūs virsmai tikrai gali priminti ko nors statymą. Štai Saulės plazmos išsiveržimai „statomi“ iš plazmos gumulų, pakylančių nuo paviršiaus į […]
Continue reading »
Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Ijo padengtas sieros junginiais, kuriuos išmeta daugybė aktyvių ugnikalnių. Kiek toliau skriejančią Europą dengia stora ledo pluta, o po ja – vandenynas. Kodėl jie taip skiriasi? Nauji modeliai rodo, kad skirtumai tarp Ijo ir Europos (taip pat ir […]
Continue reading »
Daugelis astronominių reiškinių yra paremti balansu tarp medžiagos kritimo ir išmetimo. Kritimą, arba akreciją, lemia gravitacija, o štai išmetimas galimas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti tiesiog smūgio padarinys – štai Mėnulį tolimoje praeityje sumušęs asteroidas, palikęs Pietų poliaus-Aitkeno kraterį-baseiną, […]
Continue reading »
Tęsiu tradicinę jau pasibaigusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje. Trečias žingsnis – mūsų Galaktika, Paukščių Takas, ir artimiausios apylinkės. Čia – protoplanetiniai diskai ir mirštančios egzoplanetos, žybsinčios […]
Continue reading »
Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai […]
Continue reading »
Septyni šimtai savaičių. Taip, tiek laiko jau siūlau jums susipažinti su kosmoso naujienomis. Ir darau tą beveik be pertraukų – nuo pirmojo Kąsnelio praėjo 701 savaitė. Taigi per daugiau nei 13 metų praleidau tik vieną savaitę, prieš pat vienus Naujuosius […]
Continue reading »
Kosmose viskas juda, net jei žmogiškais laiko tarpais atrodo kitaip. Tiesa, kartais judėjimas būna ir pakankamai greitas, kad galėtume jį matuoti tiesiogiai. Pavyzdžiui, žvaigždžių virpesiai. Dabar sužinojome, kaip jie keičiais žvaigždei senstant. Kalbant apie virpesius, būtent jais paremta technologija sėkmingai […]
Continue reading »