Nukreipę siaurą Saulės šviesos pluoštą per prizmę, sukursime vaivorykštę: mėlyni spinduliai pakrypsta stipriau, nei raudoni, todėl baltą šviesą sudarantys įvairūs fotonai išsisklaido. Jei prizmė ir ekranas labai lygūs, pastebėsime, kad vaivorykštė nėra visai tolygi, o perkirsta tamsiomis linijomis, tarsi brūkšninis […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas yra cikliškas – kas 11 metų žvaigždę išberia dėmės, ji ima spjaudytis žybsniais ir plazmos pliūpsniais. Vienas toks ciklo maksimumas praėjo pernai. Dabar žinome, kad jo metu Saulės vėjas iš Žemės aplinkos iššluoja didelę dalį net ir labai […]
Continue reading »
Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos, išsipūs į raudonąją milžinę. Ar ji prarys Žemę? Ilgą laiką buvo manoma, kad taip, bet naujausi skaičiavimai rodo, kad mūsų planeta, nors ir sudegusiu paviršiumi, sugebės pabėgti. Paukščių Takas prieš maždaug 10 milijardų metų […]
Continue reading »
Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių, bent jau pasak patarlės. O gilyn į galaktiką galima rasti daug ir vis įdomesnių žvaigždžių bei egzotiškesnių objektų. Štai Paukščių Tako centre, šalia supermasyvios juodosios skylės, galimai egzistuoja ir tarpinė. Ji, arba tiesiog […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug pranešimų, susijusių su juodosiomis skylėmis ir tamsiąja medžiaga. Tai jos įkrenta į žvaigždes ir pakeičia šių evoliuciją; tai mirga arba sparčiai auga jaunoje Visatoje; tamsioji medžiaga, ar bent dalis jos, pasirodo, gali būti tarpžvaigždinės kometos. […]
Continue reading »
Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo […]
Continue reading »
Kosminius reiškinius ar objektus neretai pavadiname kokių nors kitų dalykų „statybine medžiaga“. Analogija netobula, bet ir ne pati blogiausia – įvairūs virsmai tikrai gali priminti ko nors statymą. Štai Saulės plazmos išsiveržimai „statomi“ iš plazmos gumulų, pakylančių nuo paviršiaus į […]
Continue reading »
Apie tai, kad astrofizikai viską traktuoja kaip sferines karves vakuume, anekdotų netrūksta. Bet tokiam požiūriui dažnai yra priežastis: realios sistemos yra ypatingai komplikuotos, tad norint jas suprasti geriausia pradėti nuo idealizuoto atvejo analizės. Visgi ją atlikus, reikia eiti tolyn: pridėję […]
Continue reading »
Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »
Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, […]
Continue reading »