Pažiūrėję į nakties dangų, matome daugybę – tūkstančius – žvaigždžių. Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti išsimėčiusios visur danguje maždaug vienodai; aišku, matome žvaigždynus, bet jie tik mūsų vaizduotės ir kultūrinio palikimo vaisius. Tačiau geriau pagalvoję ir pažiūrėję netruksime suprasti, […]
Continue reading »
Saulės vėjas pučia visoje sistemoje ir kelia pavojų tiek mūsų erdvėlaiviams, tiek iš Žemės magnetosferos ištrūkstantiems žmonėms, tiek kitų planetų kolonizavimo planams. Prognozuoti Saulės vėjo pokyčius – labai svarbu ir reikalinga, taigi galime pasidžiaugti, kad sukurtas naujas, geresnis, būdas tą […]
Continue reading »
Mėnulis susiformavo po to, kai į jauną Žemę atsitrenkė Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Bet kiek laiko užtruko pats formavimasis? Naujame tyrime teigiama, kad ne tūkstančius metų, kaip manyta iki šiol, o vos kelias valandas. Didžiausio masto struktūros Visatoje jungiasi […]
Continue reading »
Jei spręstume idealizuotą dviejų kūnų uždavinį, pavyzdžiui nagrinėtume planetos sukimąsi aplink žvaigždę, ir nekreiptume dėmesio į reliatyvumą, gautume paprastą atsakymą: planeta skrieja nekintančia elipse. Realybė, žinoma, yra sudėtingesnė: orbitos precesuoja, kinta jų dydis ir periodas, kartais jos netgi tampa nestabilios […]
Continue reading »
Visokiausi dalykai Visatoje mėgsta būriuotis kartu su panašiais į save. Žvaigždės gimsta grupelėmis ar didžiuliais spiečiais; kai kurie jų vėliau išsisklaido, bet iki tol masyvios žvaigždės gali spėti pavogti vieną-kitą planetą iš mažesnių kaimynių. Galaktikos irgi telkiasi į grupes ir […]
Continue reading »
Artemidė ir vėl neišskrido; ir vėl sutrukdė kuro nuotėkis. Sekantis bandymas greičiausiai bus tik spalį. Tad dabar artimesnis kvapą gniaužiantis kosminis įvykis bus DART zondo smūgis į asteroidą Dimorfą. O kol kas pažiūrėkime, kas naujo kosmose nutiko praeitą savaitę. Čia […]
Continue reading »
Charono šiaurės ašigalyje plyti rausva dėmė, vadinama Mordoro tamsuma. Kaip ji susidaro? Greičiausiai dėl to, kad metanas iš Plutono padengia Charoną plonu sniegu, kurį vėliau veikia ir pakeičia tarpžvaigždinė spinduliuotė bei Saulės vėjas. Andromedos galaktika, kaip ir Paukščių Takas, per […]
Continue reading »
Maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje yra aktyvi – į jos centrinę juodąją skylę sparčiai krenta dujos, įkaista ir spinduliuoja panašiai ryškiai arba ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Taip pat maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip […]
Continue reading »