Magnetinių laukų kosmose esama visur – planetose, žvaigždėse, tarpžvaigždinėje erdvėje. Tiesiogiai jų išmatuoti dažniausiai neįmanoma, bet magnetizmas atsiskleidžia per poveikį aplinkinei plazmai ir dėl to kylančią spinduliuotę. Saulės magnetizmas labiausiai pasireiškia per žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, o dabar užfiksuotos […]
Continue reading »
Prieš porą mėnesių mano akys užkliuvo už teksto trumpu, bet daug žadančiu pavadinimu: iki 2040 metų kosminių skrydžių kaina gali sumažėti dešimt kartų. Iškart galvoje kilo du klausimai. Pirmasis: ar tikrai? Antrasis: o kas iš to? Paieškojau atsakymų į abu; […]
Continue reading »
Jaunystėje visi būname energingesni, nei senatvėje. Kosmose – panašiai: įvairios sistemos gyvenimo pradžioje dažnai būna audringos, o vėliau rimsta. Praeitos savaitės naujienose randame atsakymų apie pirmuosius kietus kūnus Saulės sistemoje ir kaip jie formavosi siūruojančiame dulkių ir dujų diske; apie […]
Continue reading »
Merkurijus – artimiausia Saulei planeta. Taip pat ji turi santykinai didžiausią branduolį visoje Saulės sistemoje, o plutoje yra netikėtai daug anglies. Be to, nors planeta mažytė, jos branduolys yra bent dalinai skystas. Kodėl? Greičiausiai dėl cheminių sąlygų formavimosi metu, dėl […]
Continue reading »
Dažnai, galvodami apie astronomiją, įsivaizduojame, kad šio mokslo nagrinėjami reiškiniai vyksta taip ilgai, kad žmonėms pamatyti pokyčių tiesiog neįmanoma. Dažnai taip ir yra – realiu laiku niekada nestebėsime nei žvaigždės evoliucijos, nei galaktikų susiliejimo, nei daugumos kitų astrofizikinių procesų. Ir […]
Continue reading »
Žmonija ruošiasi sugrįžimui į Mėnulį, vis daugiau kalbama ir apie žmonių skrydį į Marsą. O kaip toliau? Ar galėtų žmonės išskristi už Saulės sistemos ribų? Kur reikėtų skristi, kiek truktų kelionė, ką reikėtų pasiimti ir ką rastume kelionės pabaigoje? Atsakymų […]
Continue reading »
Kad žvaigždės būna skirtingos, astronomai žino apie pusantro šimtmečio, nuo tada, kai pirmą kartą prie teleskopų prijungė spektrografus. Skirtumų prigimtis – cheminių elementų ir jų jonizacijos būsenų variacijos – žinoma apie šimtą metų. Bet klausimai dar toli gražu nesibaigia. Štai […]
Continue reading »
Marso šiaurėje plyti žemumos, o pietuose – aukštumos. Pasirodo, ši dichotomija tęsiasi ir gelmėse: po pietų pusrutuliu mantija yra minkštesnė, taigi greičiausiai ir karštesnė, nei šiaurėje. Paukščių Takas per savo gyvenimą patyrė ne vieną susiliejimą. Jau dešimtmetį žinoma, kad didžiausias […]
Continue reading »