Saulės sistemoje upių yra Žemėje, Marse ir Titane. Tiesa, Marse jos seniai išdžiūvusios, o Titane jomis teka metanas ir etanas. Bet visoms upėms galioja tam tikri universalūs dėsniai, kuriais remdamiesi mokslininkai gali susieti savybes, matomas iš orbitos (pavyzdžiui slėnio gylį) […]
Continue reading »
Nieko kosmose nėra amžino, nors žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, taip tikrai gali pasirodyti. Kinta tiek žvaigždžių padėtys danguje, tiek galaktikų savybės, tiek, netgi, fizikinės konstantos. Na, dėl pastarojo kitimo nesame tikri, bet tokių idėjų nestinga. Štai ir praeitą savaitę paskelbti […]
Continue reading »
Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »
Visokiausi dalykai Visatoje mėgsta būriuotis kartu su panašiais į save. Žvaigždės gimsta grupelėmis ar didžiuliais spiečiais; kai kurie jų vėliau išsisklaido, bet iki tol masyvios žvaigždės gali spėti pavogti vieną-kitą planetą iš mažesnių kaimynių. Galaktikos irgi telkiasi į grupes ir […]
Continue reading »
Saulės sistemoje knibžda robotų. Tai – žmonių paleisti zondai, tyrinėjantys viską nuo pačios Saulės iki jos pakraščių. Pirmojoje straipsnio dalyje supažindinau su vidinę sistemos dalį stebinčiais prietaisais, nuo Saulės iki Mėnulio. Dabar kviečiu judėti tolyn – už Žemės orbitos ribų, […]
Continue reading »
Ko reikia, kad planetoje egzistuotų gyvybė? Tvirtai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma, nes turime tik vieną pavyzdį – Žemę. Galime nustatyti, kokios Žemės savybės būtinos gyvybei, tačiau nežinia, ar tie atsakymai universaliai pritaikomi ir kitoms planetoms. Ir visgi […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
Šią savaitę kąsnelis išankstinis – kaip ir kasmet rugpjūtį, savaitei pabėgu nuo civilizacijos. Bet savaitės naujienas jums apžvelgiau. O čia – daugiau įrodymų apie Veneros vulkanizmą geologiškai nesenais laikais, Cereros ledinės plutos išlikimas saulėkaitoje, jaunos Saulės analogės ir daugelio kitų […]
Continue reading »
Naujausiame, šio pavasario, Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeryje rasite ir mano straipsnį apie nežemiškos gyvybės paieškas. Ten paminėjau ir pernykštį fosfiną Veneroje, ir egzoplanetas, ir Titaną su keistais jo ežerais, ir planuojamas ateities misijas. VU Spectrum žurnalą nemokamai […]
Continue reading »
Tinklai ir voratinkliai supa mus nuo planetinio iki viršgalaktinio masto. Štai pozicionavimo paslaugas teikiančių palydovų tinklai, juosiantys Žemę, galėtų būti naudingi ir naviguojant Mėnulio apylinkėse – tokią technologiją išbandys nauja ESA misija. O kosminis voratinklis – didelio masto struktūrų išsidėstymas […]
Continue reading »