Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Žemės drebėjimai atrodo visiškai su kosmosu nesusijęs reiškinys, o kaip tik – labai įprastas pavojus, bent jau kai kuriose Žemės vietose. Bet drebėjimų būna ir kitur kosmose, o jei praplėsime seismologijos apibrėžimą iki bendro mokslo apie planetų plutas ir jose […]
Continue reading »
Titano upės neturi deltų. Nors ši keista jų savybė buvo įtariama seniai, dabar tai patvirtinta. Kodėl taip yra – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Saturno palydove upės ir jūros kinta labai greitai. Galaktikos, praktiškai pagal apibrėžimą, turi žvaigždžių (kaip […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne […]
Continue reading »
Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose […]
Continue reading »
Saturno palydovo Titano orbita nėra visiškai apskritiminė, todėl jis patiria nuolatinį potvyninį tempimą ir gniuždymą. Titano reakcija į šiuos pokyčius rodo, kad palydovas yra apie 10 kartų minkštesnis už mūsų Mėnulį, taigi greičiausiai turi popaviršinį vandenyną. Be to, Titano orbita […]
Continue reading »
Nors kosmose visko yra be galo daug ir sistemos gali būti labai sudėtingos, dažniausiai jas valdo palyginus paprasti dėsniai – gravitacija, termodinamika, šiek tiek magnetizmas ir panašūs. Viena iš to pasekmių – daugybė dalykų juda aiškiais ir dideliais srautais. Pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Labai dažnai astrofizikų tiriamus procesus galima apibūdinti kaip „dujų srautus“ ar „dujų apykaitą“. Tai dujos kur nors krenta ir pranyksta, tai išlekia, tai mainosi kaip nors, kaista ir vėsta. Ir tai vyksta įvairiausiais masteliais. Štai Marso atmosferoje žiloje senovėje greičiausiai […]
Continue reading »
Kokia savybė labiausiai skiria Žemę nuo kitų Saulės sistemos planetų? Gali būti, kad pirmas šovęs į galvą atsakymas yra atmosfera. Ir jis tikrai ne blogiausias. Atmosferos buvimas ar nebuvimas lemia daugybę kitų dangaus kūno savybių. Pavyzdžiui, beorių kūnų paviršiuje gali […]
Continue reading »
Saturno palydovo Titano ežerai susideda iš metano ir etano – molekulių, kurios Žemėje sudaro gamtines dujas. O dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip skiriasi ežerų sudėtis skirtingose platumose. Planetos magnetosfera ją saugo nuo žvaigždės vėjo. Tačiau jei planeta labai arti žvaigždės, jos […]
Continue reading »