Fonas, kone pagal apibrėžimą, yra nelabai reikšmingas dalykas – mažiau svarbus ar įdomus už pirmąjį planą. Bet kosmose fonas kaip tik gali suteikti įvairiausių žinių apie Visatą. Štai Saulės sistemoje „fonu“ galima pavadinti Saulės vėją, o dabar patvirtinta, kad jį […]
Continue reading »
Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios […]
Continue reading »
Kosmoso keliami iššūkiai paskatina daugybę įspūdingų sprendimų – tiek grynai mokslinių, tiek inžinerinių. Štai praeitos savaitės naujienose randame pasiūlymą Mėnulyje statyti daugiafunkcinius stulpus, kurie veiktų ir kaip lempos, ir kaip energijos šaltiniai bei komunikacijų stotys. O norėdami kolonizuoti Marsą, pasirodo, […]
Continue reading »
Šaldamos medžiagos stingsta, spaudžiamos neretai irgi pereina į tankesnes būsenas. Viena iš daugiausiai dėmesį kaustančių šio proceso pasekmių kosmose – deimantai netikėtose vietose. Štai praeitą savaitę paskelbti skaičiavimai rodo, jog Merkurijaus mantijos-branduolio ribą greičiausiai žymi keliolikos kilometrų deimanto sluoksnis. Gerokai […]
Continue reading »
Energingos dalelės – elektronai, protonai ir šiek tiek sunkesnių – nuolat zuja visur kosmose. Šie kosminiai spinduliai gali pridaryti problemų Žemei ar mūsų kosminiams aparatams. Praeitos savaitės naujienose turime keletą pranešimų, susijusių su kosminių spindulių judėjimu bei poveikiu. Štai prieš […]
Continue reading »
Neutroninės žvaigždės yra vieni iš egzotiškiausių objektų Visatoje. Pusantros ar net dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų skersmens rutulį (tuo tarpu Saulės skersmuo yra beveik pusantro milijono kilometrų), priverčia medžiagą elgtis taip, kaip niekur kitur. Elektronai įspaudžiami į protonus […]
Continue reading »
Kone viskas kosmose sukasi. Tiek žvaigždės, tiek jų liekanos, tiek netgi spinduliuotė. Besisukančios aplink Paukščių Tako centrinę juodąją skylę žvaigždės praeitos savaitės naujienose figūravo todėl, kad mokslininkai rado joms kompanionių – dar besiformuojančių žvaigždžių panašiose orbitose. Žvaigždžių liekanos – baltosios […]
Continue reading »
Nors nakties dangus gali atrodyti nekintantis, iš tiesų kosmose niekas nestovi vietoje ir neišlieka nepakitęs: objektai skyla, auga ir kitaip vystosi. Aišku, dažniausiai tai vyksta gerokai ilgesnėmis laiko skalėmis, nei mes pajėgiame suvokti. Pavyzdžiui, rudosios nykštukės: su žvaigždėmis palyginus mažyčiai […]
Continue reading »
Dažnai galvojame, kad kosminiai reiškiniai vyksta labai lėtai ir jokių pokyčių realiu laiku stebėti negalime. Daugeliu atvejų tai tiesa, bet ne visada: kartais įvairūs žybsniai, virpesiai ar mirgesiai vyksta lengvai stebimomis laiko skalėmis. Praeitos savaitės naujienose tokių atradimų net keletas. […]
Continue reading »
Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »