Dažnai, rašydamas Kąsnelio naujienų rinkinį, šį pradinį tekstą palieku pabaigai ir ilgai galvoju, kokią bendrą temą rasti bent tarp keleto naujienų. Šis Kąsnelis – išskirtinis: neatsimenu, kada dar buvo taip, kad daugiau nei pusę naujienų sietų bendra gija. Tai – […]
Continue reading »
Jaunystėje Visata gerokai skyrėsi nuo šiandieninės. Nors ir buvo žvaigždžių bei galaktikų, geriau į jas pažiūrėjus, būtų nesunku aptikti daugybę skirtumų. Tiek cheminė sudėtis, tiek masės bei dydžiai, tiek išsidėstymas vienos kitų atžvilgiu – viskas tada buvo kitaip. Kuo daugiau […]
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »
Kam nepatinka žiūrėti į banguojančią jūrą? Nuolat, tačiau ne identiškai, atsikartojantis judėjimas ramina ir kitaip teigiamai veikia mūsų sąmonę. Kosmose bangų irgi daug – tiek gravitacinių, tiek ir tokių „paprastų“, analogiškų vandens bangoms. Nors palyginus su atmosfera, kosmose visiškas vakuumas, […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai astronomų dažnai nepelnytai primirštami. Aišku, daugelyje uždavinių į juos tikrai galima neatsižvelgti, bet kartais jie kaip tik ypatingai svarbūs. Štai praeitos savaitės naujienose randame planetos magnetinio lauko poveikio žvaigždei matavimą – tokiu būdu (galimai) aptikta pirmoji uolinės egzoplanetos […]
Continue reading »
Praeitos savaitės Kąsnelyje buvo nemažai atradimų, susijusiu su vandeniu, o šią savaitę jie tęsiasi toliau. Galėtum pagalvoti, kad tas junginys kažkuo labai svarbus ir ypatingas :) Tarp naujienų randame ir skaičiavimus, kaip Europos poledinis vandenynas suka jos plutą, ir gyvybei […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – […]
Continue reading »
Atstumai kosmose, atrodytų, yra dideli. Na, kosminiai. Bet kartais net ir jų nepakanka, kad objektai išsitektų vienas šalia kito. Štai paimkime planetas Saulės sistemoje. Visos sukasi savo beveik apskritiminėmis orbitomis, tačiau jei Asteroidų žiedą pakeistume viena truputį už Žemę masyvesne […]
Continue reading »
Dirbtinio intelekto – ar, tiksliau, mašininio mokymo – algoritmai randa vis daugiau pritaikymų astrofizikoje. Nuo galaktikų ar spiečių atpažinimo iki sudėtingesnių struktūrų paieškų ar ryšių radimo abstrakčiuose duomenyse – visa tai automatiniai algoritmai daro daug greičiau, nei žmonės, o dažnai […]
Continue reading »