Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai […]
Continue reading »
Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, […]
Continue reading »
Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »
Bandydami suprasti bet kokį reiškinį, mokslininkai dažnai remiasi principu, kuris vadinamas Okamo skustuvu. Pagal jį, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kuriam reikia mažiausiai prielaidų. Bet kartais vieno paaiškinimo nepakanka. Būna, kad stebimas procesas iš tiesų yra kelių fizikinių reiškinių pasekmė. […]
Continue reading »
Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir […]
Continue reading »
Kosmose daugelis sistemų yra hierarchinės: objektai jungiasi į grupes, šios – į didesnes grupes, ir taip toliau dar bent keletą žingsnių. Tą matome tiek palyginus smulkiu masteliu – daugianarėse žvaigždėse, tiek pačiu didžiausiu – megaparsekų dydžio, galaktikas apimančiose, struktūrose. Štai […]
Continue reading »
Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai […]
Continue reading »
Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado pietų ašigalyje iš ledynų trykšta vandens čiurkšlės. Jose atrasta įdomių molekulių, kurios interpretuojamos kaip popaviršiniame vandenyne vykstančių sudėtingų cheminių procesų pėdsakai. Bet, pasirodo, molekulės gali susiformuoti čia pat čiurkšlėse, veikiant kosminiams spinduliams. Tamsioji materija neformuoja žvaigždžių ar […]
Continue reading »
Praeitą savaitę viso pasaulio žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie gyvybės atradimą Marse. Kaip neretai būna, daugelio pranešimų turinys labiau atkartojo jų autorių (ar NASA viešųjų ryšių atstovų) svajones, nei tikras žinias, tačiau iš tiesų atradimas tikrai įdomus. Ir ne vienintelis, susijęs […]
Continue reading »