Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir […]
Continue reading »
Kosmose daugelis sistemų yra hierarchinės: objektai jungiasi į grupes, šios – į didesnes grupes, ir taip toliau dar bent keletą žingsnių. Tą matome tiek palyginus smulkiu masteliu – daugianarėse žvaigždėse, tiek pačiu didžiausiu – megaparsekų dydžio, galaktikas apimančiose, struktūrose. Štai […]
Continue reading »
Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai […]
Continue reading »
Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado pietų ašigalyje iš ledynų trykšta vandens čiurkšlės. Jose atrasta įdomių molekulių, kurios interpretuojamos kaip popaviršiniame vandenyne vykstančių sudėtingų cheminių procesų pėdsakai. Bet, pasirodo, molekulės gali susiformuoti čia pat čiurkšlėse, veikiant kosminiams spinduliams. Tamsioji materija neformuoja žvaigždžių ar […]
Continue reading »
Praeitą savaitę viso pasaulio žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie gyvybės atradimą Marse. Kaip neretai būna, daugelio pranešimų turinys labiau atkartojo jų autorių (ar NASA viešųjų ryšių atstovų) svajones, nei tikras žinias, tačiau iš tiesų atradimas tikrai įdomus. Ir ne vienintelis, susijęs […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums teikia gyvybei būtiną deguonį. Kitų planetų, ir ne tik jų, atmosferos astronomams teikia nepamainomų žinių apie šių kūnų savybes. Štai Saulės atmosferoje – vainike – vyksta žybsniai, kurių savybės net ir po daugiau nei pusšimčio metų tyrimų […]
Continue reading »
Visi kosminiai objektai ir reiškiniai, lyginant su žmonių masteliais, yra milžiniški. Tačiau vieni būna didesni, o kiti – mažesni. Praeitos savaitės naujienose randame keletą miniatiūrų. Pavyzdžiui, miniatiūrinį Saulės užtemimą, kurį vienas palydovas sukūrė kitam, kad pastarasis galėtų fotografuoti Saulės vainiką. […]
Continue reading »
Mūsų Visatoje priskaičiuojama daugiau nei du trilijonai galaktikų. Dalis jų panašios į mūsiškį Paukščių Taką, kai kurios – didesnės, taip pat egzistuoja gausybė mažyčių, nykštukinių. Erdvėje jos išsidėsčiusios nevienodai – telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, kosmines […]
Continue reading »
Astronomiją dažniausiai siejame su nakties dangumi, kuris, aišku, yra tamsus. Bet astronomai daugiausiai tiria šviesos taškelius jame – žvaigždes ir galaktikas. Taip pat ir Saulę, o prie jos sklandančias magnetines bangas dabar pavyko užfiksuoti beprecedentiškai detaliai. Kai kurie šviesos šaltiniai […]
Continue reading »