Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug pranešimų, susijusių su juodosiomis skylėmis ir tamsiąja medžiaga. Tai jos įkrenta į žvaigždes ir pakeičia šių evoliuciją; tai mirga arba sparčiai auga jaunoje Visatoje; tamsioji medžiaga, ar bent dalis jos, pasirodo, gali būti tarpžvaigždinės kometos. […]
Continue reading »
Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo […]
Continue reading »
Prie Mėnulio ašigalių esančių kraterių dugne, kur niekad nepasiekia Saulės spinduliai, esama vandens ledo. Kiek tiksliai – nežinia, bet naujas atradimas leidžia spręsti, kad nemažai. Pasirodo, ledas ten kaupėsi tolygiai bent pusantro milijardo metų. Paukščių Taką supančios aplinkgalaktinės dujos pietinėje […]
Continue reading »
Svarbiausią praėjusios savaitės kosminę naujieną jūs žinote ir be mano priminimų. Artemis II misija, gabenanti žmones aplink Mėnulį, pagaliau sėkmingai išskrido. Valio! Kitose naujienose – nemažai Saulės sistemos: Žemę formavusi medžiaga, Saulės magnetinės bangos, kraterių Psichėje strukūra, Saturno magnetinis burbulas […]
Continue reading »
Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams. Saulė gimė arčiau […]
Continue reading »
Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. […]
Continue reading »
Tamsią giedrą naktį be Mėnulio, toli nuo miesto šviesų, stovint plyname lauke ir pažvelgus į dangų, akys gali apraibti nuo žvaigždžių gausybės. Pažįstamus žvaigždynų kontūrus užpildo galybės blausesnių švieselių, kol atrodo, kad jų ten yra nesuskaičiuojama daugybė. Bet net ir […]
Continue reading »
Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai […]
Continue reading »
Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, […]
Continue reading »
Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »