Marse matome daug duobių, kurios galimai atsiveria į didžiules popaviršines ertmes ir tunelius. Dauguma jų greičiausiai yra lavos tunelių angos, bet kai kurios gali būti vandens išgraužtos smegduobės. Hipergreitosios žvaigždės lekia taip greitai, kad gali pabėgti iš savo galaktikos. Kai […]
Continue reading »
Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, […]
Continue reading »
Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – Voyager 1 ir 2, greičiausiai ir Pioneer 10 ir 11 – jau netgi […]
Continue reading »
Kosmosas yra didžiulis. Kaip rašė nemirtingasis Douglasas Adamsas, jums gali atrodyti toli nueiti iki vaistinės gatvės gale, bet palyginus su kosmosu, tai visiškas menkniekis. Žinant šitai, gali atrodyti logiška išvada, kad viskas kosmose yra labai toli. Bet tai nėra tiesa. […]
Continue reading »
Marso atmosfera – daug retesnė, nei Žemės, tačiau net ir ten kartais susidaro debesys. Dabar sužinojome, kad naktį jie būna tankesni, nei dieną. Saulės pusiaujas pasviręs maždaug šešiais laipsniais į vidutinę sistemos planetų sukimosi plokštumą. Kitose planetinėse sistemose šis kampas […]
Continue reading »
Visi kosminiai objektai ir reiškiniai, lyginant su žmonių masteliais, yra milžiniški. Tačiau vieni būna didesni, o kiti – mažesni. Praeitos savaitės naujienose randame keletą miniatiūrų. Pavyzdžiui, miniatiūrinį Saulės užtemimą, kurį vienas palydovas sukūrė kitam, kad pastarasis galėtų fotografuoti Saulės vainiką. […]
Continue reading »
Pačioje liepos pradžioje asteroidų sekimo sistema ATLAS užfiksavo naują greitai judantį šviesuliuką danguje. Po kelių dienų paaiškėjo, jog jis atskrido iš už Saulės sistemos ribų. Tai – trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas, 3I/ATLAS. Jis greičiausiai yra kometa, tuo primena antrąjį (2I/Borisov) […]
Continue reading »
Kiekvienas objektas Visatoje, išskyrus turbūt elementariąsias daleles, susideda iš mažesnių, Kartais jie tokie maži, kad atskirai kalbėti apie juos nebūtina – kad suprastume, kaip veikia kėdė, nereikia žinoti apie atomų išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. Kartais struktūriniai elementai kaip tik […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »