Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »
Nors kosmosas iš pirmo žvilgsnio atrodo statiškas, viskas jame juda – kai kurie objektai pakankamai greitai, kad galėtume matyti, kiti – daug lėčiau, nei trunka ne tik žmogaus, bet ir visos žmonijos gyvenimas. Aiškindamiesi apie judėjimą, galime sužinoti ir daug […]
Continue reading »
Daugumos astronomų tyrinėjamų sistemų neįmanoma sutalpinti į laboratorijas, tad eksperimentus mums pakeičia kompiuteriniai modeliai. O jie gali parodyti labai daug įdomių dalykų, pavyzdžiui kad Veneros paviršiuje vėjai kartais pučia įkalnėn, o kartais – nuokalnėn, ir taip palaiko maždaug vienodą temperatūrą […]
Continue reading »
Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai […]
Continue reading »
Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje […]
Continue reading »
Cheminiai elementai gali mums pasakyti labai daug apie kosminius kūnus. Dar daugiau pasako jų izotopai – atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje. Štai Mėnulio mėginių sieros izotopų analizė rodo, kad palydovą suformavęs smūgis greičiausiai nesumaišė Žemės ir smūgiavusio kūno medžiagos […]
Continue reading »
James Webb teleskopas jau trejus metus teikia žinių apie Visatą, apie kokias anksčiau astronomai galėjo tik pasvajoti. Ankstesniame straipsnyje pristačiau svarbiausius atradimus tolimose galaktikose: žinias apie ankstyvas galaktikas ir juodąsias skyles, mažus raudonus taškelius ir kitokias įdomybes, kurios privertė peržiūrėti […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums teikia gyvybei būtiną deguonį. Kitų planetų, ir ne tik jų, atmosferos astronomams teikia nepamainomų žinių apie šių kūnų savybes. Štai Saulės atmosferoje – vainike – vyksta žybsniai, kurių savybės net ir po daugiau nei pusšimčio metų tyrimų […]
Continue reading »
Ledo kosmose yra daugiau, nei galėtume pagalvoti – jo nemažai net ir Mėnulyje ir Marse, o ką kalbėti apie tolimesnius Saulės sistemos regionus. Štai Jupiterio palydovo Europos ledas, pasirodo, kai kur yra gazuotas, o tai pakeičia jo sąveiką su energingais […]
Continue reading »
Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės… Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali […]
Continue reading »