Saturno žiedus žinome visi. Taip pat juos, nors ir gerokai blyškesnius, turi ir kitos didžiosios planetos bei bent keli asteroidai. O kadaise, panašu, žiedų turėjo ir Žemė. James Webb teleskopu atrasta daugybė masyvių galaktikų labai jaunoje Visatoje. Kaip jos galėjo […]
Continue reading »
Senstant žmogui, prastėja jo sveikata – įvairūs metaboliniai procesai vyksta lėčiau, atsiradusios klaidos taisomos ne taip efektyviai ir panašiai. Pakilus į kosmosą, poveikis sveikatai dažnai panašus – dabar įrodyta, kad bent jau poveikis širdžiai primena senėjimo sukeltus pažeidimus. Žvaigždės sendamos […]
Continue reading »
Andromedos galaktika – tolimausias objektas, kurį galime matyti plika akimi. Aišku, toli gražu ne visada: tam reikia labai palankių sąlygų, nes dėmelė danguje, arba ūkas, yra visiškai ant matomumo ribos. Bet, žinoma, toks įvaizdis labai apgaulingas: iš tiesų Andromeda yra […]
Continue reading »
Ko reikia, norint iš kur nors pabėgti. Greičiausiai – pakankamo greičio. Bent jau gravitacijos valdomose sistemose tai yra svarbiausias parametras. O praėjusios savaitės naujienose su pabėgimu susijusių tyrimų randame ne vieną. Štai iš Marso atmosferos vandenilis ir deuteris bėga gana […]
Continue reading »
Žemėje maždaug viena iš 6500 vandens molekulių yra sunkesnė – vieną vandenilį pakeičia jo atmaina deuteris, turinti papildomą neutroną branduolyje. Veneroje deuterio dalis gerokai aukštesnė, maždaug 4%. O dabar paaiškėjo, kad aukštai atmosferoje ji išauga dar dešimteriopai. Kodėl taip nutinka […]
Continue reading »
Fonas, kone pagal apibrėžimą, yra nelabai reikšmingas dalykas – mažiau svarbus ar įdomus už pirmąjį planą. Bet kosmose fonas kaip tik gali suteikti įvairiausių žinių apie Visatą. Štai Saulės sistemoje „fonu“ galima pavadinti Saulės vėją, o dabar patvirtinta, kad jį […]
Continue reading »
Viskas Visatoje virpa – nuo mažiausių atomų ir subatominių dalelių iki žvaigždžių. Štai Saulės vibracijos naudojamos kaip būdas nustatyti jos gelmių savybes, tačiau dabar išsiaiškinta, kad magnetinis aktyvumas pakeičia virpesių duomenų interpretaciją. Didesnės žvaigždės, tokios kaip Šiaurinė, gali ne šiaip […]
Continue reading »
Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios […]
Continue reading »
Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos […]
Continue reading »
Šaldamos medžiagos stingsta, spaudžiamos neretai irgi pereina į tankesnes būsenas. Viena iš daugiausiai dėmesį kaustančių šio proceso pasekmių kosmose – deimantai netikėtose vietose. Štai praeitą savaitę paskelbti skaičiavimai rodo, jog Merkurijaus mantijos-branduolio ribą greičiausiai žymi keliolikos kilometrų deimanto sluoksnis. Gerokai […]
Continue reading »