Pirmosios galaktikos yra keistai masyvios – taip mokslininkai paskelbė prieš keletą mėnesių, išnagrinėję vienus pirmųjų James Webb teleskopo stebėjimus. Bet tą galima paaiškinti, teigia naujo tyrimo autoriai: tiesiog jose žvaigždės formavosi taip sparčiai, kad supernovų sprogimai nespėdavo išsklaidyti dujų į […]
Continue reading »
Toli už Neptūno orbitos, toliau negu Plutonas, Makemakė ar Eridė, net už įprastinių Saulės sistemos ribų, bet daugybę kartų arčiau už artimiausią kitą žvaigždę yra vieta, labai dominanti astronomus. Netgi ne vieta, o visas sferinis kevalas, gaubiantis Saulę maždaug 550 […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
James Webb teleskopas praskleidė daugybę užuolaidų, dengusių nuo mūsų akių ankstyvąją Visatą. Viena tokia metaforiška užuolaida – pirmųjų galaktikų savybės. O šių, pasirodo, dažnai negali, ar bent sunkiai gali paaiškinti geriausi turimi modeliai. Vienas iš iššūkių modeliams – galaktikų masės: […]
Continue reading »
Medžiagos fazės – kietoji, skystoji, dujinė ir kelios kitos būsenos – aplink mus keičiasi nuolatos. Dažniausiai tai, aišku, yra vanduo – taip pat ledas ir garai. Kosmose irgi būna fazinių pokyčių, ir vandens, ir ne tik jo. Štai Jupiterio ledinių […]
Continue reading »
Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant […]
Continue reading »
Praeitos savaitės Kąsnelyje buvo nemažai atradimų, susijusiu su vandeniu, o šią savaitę jie tęsiasi toliau. Galėtum pagalvoti, kad tas junginys kažkuo labai svarbus ir ypatingas :) Tarp naujienų randame ir skaičiavimus, kaip Europos poledinis vandenynas suka jos plutą, ir gyvybei […]
Continue reading »
Visi žinome, kad vanduo būtinas gyvybei. Naudingas jis ir kitokiems procesams, pavyzdžiui planetų formavimuisi. Praeitą savaitę randame du su vandeniu susijusius tyrimus. Pirmajame nagrinėjamas vandens likimas Veneroje; tiksliau sakant, netgi klausimas, kada vandens ten galėjo būti. Pasirodo, seniai – ne […]
Continue reading »