Pernai lapkritį NASA zondas Lucy pralėkė pro pirmąjį savo taikinį – asteroidą Dinkinešę. Visiškai netikėtai paaiškėjo, kad ji turi palydovą, dabar pavadintą Selamu. Asteroidams išlikti susiporavus nėra labai lengva, taigi Selamas negalėjo atsirasti labai seniai. Dabar mokslininkai įvertino, kad jo […]
Continue reading »
Nors juodąsias skyles dažnai vadiname „egzotiškais“ objektais, iš tiesų jos yra labai paprastos. Aprašyti juodajai skylei pakanka vos trijų parametrų – masės, sukimosi spartos ir elektros krūvio, – o realybėje trečiasis apskritai nereikšmingas. Visgi to pakanka, kad juodųjų skylių aplinka […]
Continue reading »
Saulės sistemoje turime aštuonias planetas – Merkurijų, Venerą, Žemę, Marsą, Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Daugelis atsimename, kad dar palyginus neseniai jų buvo devynios – tik 2005 metais Plutonas pašalintas iš šio sąrašo. Bet tai – toli gražu ne vienintelis […]
Continue reading »
Nykštukinės planetos Cereros ašigaliuose esama kraterių, kurių dugno niekada neapšviečia Saulė, o juose plyti vandens ledo klodai. Bet krateriai ne visada buvo tokie: Cereros ašies kryptis nuolat keičiasi, tad vos prieš keletą tūkstančių metų jie buvo nukreipti daug labiau į […]
Continue reading »
Gravitacija atrodo kaip labiausiai prognozuojamas ir užtikrintas fizikinis reiškinys. Milijardus metų ji valdo planetų ir žvaigždžių judėjimą, nuo jos priklauso praktiškai viskas, ką matome kosmose. Bet net ir gerai suprantami gravitacijos dėsniai gali duoti netikėtų rezultatų, o jei dar pridėsime […]
Continue reading »
Prieš pusantrų metų į asteroidą Dimorfą rėžėsi NASA zondas DART. Naujausi smūgio pasekmių modeliai leidžia daryti išvadą, kad asteroidas sudarytas iš daugybės smulkių granulių, o smūgio palikto kraterio jame turėtų apskritai nesimatyti. Ką tai reiškia planams apginti Žemę nuo pavojingų […]
Continue reading »
Namuose besikaupiančios dulkės erzina, o kaip kosmose? Ten jų reikšmė – dvejopa. Viena vertus, jos sugeria dalį spinduliuotės, ypač regimųjų ir ultravioletinių spindulių ruože, ir trukdo stebėti žvaigždes, radijo spinduliuotės šaltinius ir kitus objektus ar reiškinius. Įvertinti jų poveikį padės […]
Continue reading »
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų […]
Continue reading »
Gyvybei reikia vandens, tad kur vanduo, ten ir gyvybė? Nebūtinai: vien vandens neužtenka. Dar reikia ir maistinių medžiagų – organinių junginių, bet panašu, kad net Saturno palydovo Titano, kurio paviršiuje tokių pilna, giluminio vandenyno organika beveik nepasiekia. Tai čia liūdnesnė […]
Continue reading »
Saulės aktyvumo padariniai, pavyzdžiui geomagnetinės audros, mums gali gerokai pakenkti. Taigi bet koks būdas nuo jų apsisaugoti, ar net kuo anksčiau aptikti, yra gyvybiškai svarbus. Štai dabar sukurtas metodas, kaip iš dvimačių Saulės vainiko nuotraukų identifikuoti mūsų link artėjančius plazmos […]
Continue reading »