Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »
Apie politiką šiame bloge turbūt esu rašęs tik tiek, kiek ji siejasi su kosmosu – kosmoso lenktynėmis, Tarptautinės kosminės stoties peripetijomis, Mėnulio kolonizavimo perspektyvomis ir panašiai. Bet tai, kas nuo ketvirtadienio (nors geriau pažiūrėjus – nuo 2014 metų) vyksta Ukrainoje, […]
Continue reading »
Pirmąjį Visatos kąsnelį parašiau 2012 metų sausio 23 dieną. Jis atrodė gerokai kitaip, nei šiandieniniai – trumpesnis, glaustesnis, su daugiau įrašų apie įvairius menus ar gražius vaizdus, o ne tik naujus mokslinius atradimus. Su laiku nusistovėjo dabartinė Kąsnelio forma, nekintanti […]
Continue reading »
Kaip ir kasmet, pasitinkant Naujuosius metus kviečiu prisiminti, kas įdomaus kosmose nutiko ir atrasta pasibaigiančiais. Pirmoji metų pusė – čia, antrąją apžvelgsiu kitą savaitę. Iš kiekvieno mėnesio atrinkau po dešimt naujienų; jas rasite aprašytas ir Visatos kąsneliuose. Jei įdomu, kokios […]
Continue reading »
Ko reikia, kad planetoje egzistuotų gyvybė? Tvirtai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma, nes turime tik vieną pavyzdį – Žemę. Galime nustatyti, kokios Žemės savybės būtinos gyvybei, tačiau nežinia, ar tie atsakymai universaliai pritaikomi ir kitoms planetoms. Ir visgi […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentinių sąveikų, dideliais masteliais vaidina pagrindinį vaidmenį – tiek Visatos struktūrų formavimesi, tiek planetų evoliucijoje, tiek viskame į tarpą. Praėjusios savaitės naujienose irgi randame aiškų gravitacijos poveikį. Pavyzdžiui, tarpgalaktinėse tuštumose, pasirodo, esama dujų, kurios […]
Continue reading »
Merkurijus iš visų Saulės sistemos planetų turi didžiausią metalinį branduolį, skaičiuojant kaip visos planetos masės dalį. Kodėl? Gali būti, kad dėl jaunos Saulės magnetizmo: magnetinis laukas arčiau Saulės pritraukė granules, turinčias daugiau metalo, todėl Merkurijus formavosi iš metalingesnės medžiagos, nei […]
Continue reading »
Reguliariems šio blogo skaitytojams neturėtų būti paslaptis, kad užsiimu juodųjų skylių tyrimais. Truputį tiksliau sakant, tyrinėju supermasyvių juodųjų skylių poveikį savo galaktikoms. Šios juodosios skylės randamos galaktikų centruose; jų masės siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų Saulės masių. […]
Continue reading »
Giliai Žemės mantijoje, praktiškai ant branduolio, guli du luitai, likę nuo susidūrimo su Tėja – Marso dydžio kūnu, padėjusiu atsirasti Mėnuliui. Palyginus arti Saulės esantį Hijadų spiečių ardo tamsiosios materijos sub-halas – nematomas 10 milijonų kartų už Saulę masyvesnis sutankėjimas. […]
Continue reading »
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją. *** Liepa – Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE). – Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra […]
Continue reading »