Neabejotinai svarbiausias praeitos savaitės kosminis įvykis – Indijos zondo nusileidimas Mėnulyje. Vos ketvirta šalis, kuriai pavyksta tai padaryti, pirmas nusileidimas taip arti pietų ašigalio, už analogiškas pigesnė misija… Pasiekimų apstu. Žiūrėsime, kur Indijos kosmoso programa nuves toliau. Kitose naujienose – […]
Continue reading »
Kas yra garas, žinome visi. Matome garus tiek kylančius iš verdančio virdulio, tiek besiveržiančius iš burnos šaltą dieną. Kosmose garų irgi būna, ir pačių įvairiausių, net ir tokių, kurių taip iš pirmo žvilgsnio nepavadintume. Pavyzdžiui, Mėnulio dulkės gali pakilti tarsi […]
Continue reading »
Medžiagos fazės – kietoji, skystoji, dujinė ir kelios kitos būsenos – aplink mus keičiasi nuolatos. Dažniausiai tai, aišku, yra vanduo – taip pat ledas ir garai. Kosmose irgi būna fazinių pokyčių, ir vandens, ir ne tik jo. Štai Jupiterio ledinių […]
Continue reading »
Šiais laikais dirbtinis intelektas minimas tiesiog visur – jis ir paveikslus piešia, ir su žmonėmis kalbasi, ir į karybą vis labiau įsiterpia… Astronomija, žinoma, ne išimtis. Prieš kokį dešimtmetį pradėtos naudoti įvairių objektų aptikimui bei atpažinimui nuotraukose, dirbtinio intelekto sistemos […]
Continue reading »
Kiekvienų metų pradžioje sulaukiame daugybės pranešimų apie numatomus metų planus. Ar tai būtų asmeniniai pasižadėjimai daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis, ar grandioziniai pasaulį keičiantys projektai. Kosmoso sektoriuje taip pat būna įvairių planų. Praeitų metų pradžioje kai kuriuos jų apžvelgiau Visatos […]
Continue reading »
Trečiadienį į kosmosą sėkmingai pakilo pirmasis Artemis programos skrydis. Artemis I misija prasidėjo apie pusę dešimtos ryto Lietuvos laiku, kai iš Kenedžio kosmodromo Floridoje raketa Space Launch System pasileido į kelionę aplink Mėnulį. Misija vėlavo. Iš vienos pusės – apie […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Kuo daugiau duomenų, tuo daugiau atradimų. Šis dėsnis galioja įvairiose srityse, nuo humanitarinių iki gamtos mokslų. Astrofizika – ne išimtis: didžiuliai ir vis gausėjantys duomenų katalogai leidžia aptikti įdomias ir netikėtas tendencijas, galiojančias visokiausiems Visatos reiškiniams. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Įvairiuose centruose, arba branduoliuose – tiek planetų, tiek žvaigždžių ar galaktikų – dažnai vyksta patys įdomiausi ir energingiausi procesai. Dažnai tiesiogiai į juos pažvelgti neįmanoma, bet laboratoriniai eksperimentai ir skaitmeniniai modeliai padeda susigaudyti. Pavyzdžiui, jie leidžia suprasti, kad Žemės branduolyje […]
Continue reading »