Kaip jau tapo tradicija, metų sandūroje trumpai apžvelgiu tai, ką apskritai pristatinėju kas savaitę – visokiausias kosmoso naujienas. Pernykštes apžvalgas rasite čia (I dalis) ir čia (II dalis). Šie metai – ne išimtis. Žemiau kviečiu trumpai prisiminti po dešimt, mano nuomone, įdomiausių kosminių atradimų ar įvykių iš kiekvieno mėnesio. Ten rasite visko – nuo kosminių skrydžių iki kosmologinių modelių, nuo egzoplanetų iki laboratorinių eksperimentų. Šiandien – apie pirmą metų pusę, o apie antrąją – kitą savaitę.

Šiemet sąraše pamatysite ir naujovę – prie kiekvienos naujienos pateikiu nuorodą ne tik į anglišką populiarų straipsnį apie ją, bet ir į Visatos kąsnelį (arba Astronaujieną), kur apie ją rašiau lietuviškai.

Sausis

Atrastas ryšys tarp supernovų sprogimų ir gyvybės Žemėje: kuo supernovos dažnesnės, tuo gausiau gaminasi biomasė. [Kąsnelis DXIX]

Pateiktas galimas Mėnulio pusių nevienodumo paaiškinimas: Pietų poliaus-Aitkeno baseiną sukūręs smūgis išbalansavo konvekciją Mėnulyje ir paskatino mineralą ilmenitą kauptis priešingoje palydovo pusėje, todėl ten pluta tapo minkštesnė. [Kąsnelis DXX]

Nustatyta, kad tamsūs „pirštai“, matomi daugumos Saulės žybsnių metu palei žvaigždės paviršių, kyla dėl turbulencijos, panašiai kaip vandens sūkuriai upei tekant aplink tilto polius. [Kąsnelis DXXII]

Nustatyta, jog Saturno palydovas Mimas taip pat greičiausiai turi popaviršinį vandenyną; Mimo spindulys – vos 200 kilometrų, tai būtų mažiausias kūnas Saulės sistemoje su žinomu skysto vandens rezervuaru. [Kąsnelis DXXI]

Pirmą kartą aptikta egzoplanetos magnetosfera. [Kąsnelis DXVIII]

Aptikta labiausiai ekscentriška egzoplaneta – didžiausias jos nuotolis nuo žvaigždės tris kartus viršija mažiausią (palyginimui Žemės orbitoje šis skaičius yra 3,5%). [Kąsnelis DXIX]

Aptiktas daugiau nei penkių parsekų skersmens ūkas, gaubiantis dvinarę žvaigždę, artėjančią prie gyvenimo pabaigos – tai visiškai naujas ūko tipas. [Kąsnelis DXIX]

Atrasta ilgiausia, daugiau nei 1200 parsekų ilgio, vandenilio dujų juosta Paukščių Take. [Kąsnelis DXIX]

Nustatyta, kad nykštukinėje galaktikoje Henize 2-10 žvaigždėdaros žybsnį sukelia aktyvaus branduolio poveikis; tai mažiausia galaktika, kurioje aptiktas toks efektas. [Kąsnelis DXXI]

Užfiksuotas tolimiausias žinomas magnetaro išsiveržimas; jo metu pirmą kartą užfiksuoti šviesio svyravimai, vykstantys išsiveržimo maksimumo metu. [Kąsnelis DXVIII]

***

Vasaris

rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, todėl vienas po kito sužlugo keli bendri rusijos ir Vakarų šalių kosminiai projektai – ExoMars ir rentgeno spindulių teleskopas eRosita. [Kąsnelis DXXVII]

Nustatyta, kad į Mėnulį vandenį ir kitas lakias medžiagas atnešė kometos – bent jau į vieną kraterį. [Kąsnelis DXXVI]

Pateiktas paaiškinimas, kaip Marsas neteko magnetinio lauko: jo branduolys išsisluoksniavo, todėl sustojo konvekcija ir nebeliko dinamo efekto; procesas įvyko per maždaug pusę milijardo metų. [Kąsnelis DXXIV]

Nustatyta, kad asteroidas 130 Elektra turi net tris palydovus – daugiau, nei bet kuri uolinė planeta Saulės sistemoje. [Kąsnelis DXXV]

Aptikta trečia planeta prie Kentauro Proksimos – artimiausios Saulei žvaigždės; Proksima d yra mažiausia planeta, aptikta radialinių greičių metodu, apie keturis kartus mažesnė už Žemę. [Kąsnelis DXXIV]

Radialinių greičių metodu aptikta egzoplaneta, besisukanti aplink dvinarę žvaigždę; iki šiol visos 23 tokios planetos buvo aptiktos tik tranzitų metodu. [Kąsnelis DXXVI]

Nustatyta, kad kai kuriuose diskuose aplink gyvenimą baigiančias žvaigždes dvinarėse sistemose formuojasi planetos. Taip nutinka maždaug vienoje iš dešimties dvinarių, kuriose yra tokie diskai. [Kąsnelis DXXIII]

Pirmą kartą užfiksuotas tiesioginis į baltąją nykštukę krentančios planetos medžiagos signalas. [Kąsnelis DXXV]

Pirmą kartą aptikta laisvai skraidanti juodoji skylė; tą padėjo padaryti plataus masto gravitacinio lęšiavimo įvykių paieška. [Kąsnelis DXXIII]

Nustatyta, jog galaktikų tamsiosios materijos halai pastaruosius 7-8 milijardus metų plėtėsi; taip greičiausiai nutiko dėl dujas reguliariai išpučiančių procesų. [Kąsnelis DXXIV]

***

Kovas

Nustatyta, kad Saulė po truputį ardo kometą 323P/SOHO; procesas trunka bent nuo 1999 metų, kai kometa aptikta, nors paprastai kometos subyra per vieną skrydį pro Saulę. [Kąsnelis DXXVIII]

Marso drebėjimų analizė parodė, kad neįprastai daug jų vyksta Cerberio grioviuose netoli pusiaujo, o jų laikas nepriklauso nuo paros meto; tai rodo, kad jie greičiausiai yra vulkaninės kilmės. [Kąsnelis DXXXI]

Apskaičiuota, kad Jupiterio palydovo Europos paviršiuje, negiliai po ledu, kartais susidarantys ežerai greičiausiai prasigraužia gilyn iki poledinio vandenyno ir taip ten nuneša deguonies; vandenyno praturtinimo deguonimi sparta prilygsta Žemės vandenynams. [Kąsnelis DXXX]

Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad superžemių mantijos turėtų būti tankesnės ir kietesnės, nei Žemės; tai reiškia, kad jose konvekcija turėtų būti lėtesnė, lėtesnė ir medžiagų apykaita tarp planetos gelmių ir paviršiaus. [Kąsnelis DXXVIII]

Jaunos žvaigždės sistemoje užfiksuotas didžiulio dulkių debesies tranzitas; debesis greičiausiai atsirado susidūrus dviem ~500km skersmens uoliniams kūnams. [Kąsnelis DXXIX]

Ilgalaikiai 59 žvaigždžių aktyvumo stebėjimai atskleidė, kad 29 iš jų turi periodinius aktyvumo ciklus, kurių ilgis neviršija 25 metų; viena žvaigždė su 17 metų ciklu neaktyvi nuo 2003-ųjų, tokia būsena primena prieš kelis šimtmečius Saulėje nutikusį Maunderio minimumą. [Kąsnelis DXXX]

Užfiksuotas pozitronų – antimaterijos dalelių – srautas, pabėgantis iš pulsaro į platesnę kosminę aplinką; šis atradimas patvirtina nestandartines teorines prognozes, kad pulsarai yra vienas pagrindinių antimaterijos šaltinių Visatoje. [Kąsnelis DXXIX]

Laboratorijoje sukurta plazma, savybėmis panaši į tarpgalaktinę medžiagą; tiriant dviejų tokios plazmos bandinių maišymąsi nustatyta, kad magnetinis laukas stabdo šilumos mainus, kaip ir prognozavo teoriniai modeliai. [Kąsnelis DXXVIII]

Aptikta glaudžiausia supermasyvių juodųjų skylių pora; jas skiria tik 200-2000 kartų didesnis atstumas, nei Žemę nuo Saulės, nors įprastai tokios poros aptinkamos šimtus kartų toliau viena nuo kitos. [Kąsnelis DXXX]

Užfiksuota tolimiausia žvaigždė; jos šviesa iki mūsų keliavo 12,8 milijardo metų, kitaip tariant, matome ją tokią, kokia ji buvo Visatai esant mažiau nei milijardo metų amžiaus. [Kąsnelis DXXXI]

***

Balandis

NASA pratęsė net aštuonias kosmines misijas: penkis Marso tyrimų projektus, Mėnulio apžvalgos zondą, New Horizons ir OSIRIS-REx; pastaroji misija, šiuo metu gabenanti į Žemę asteroido Bennu mėginį, vėliau skris tyrinėti asteroidą Apofį, su kuriuo susitiks maždaug 2029 metais. [Kąsnelis DXXXV]

Meteorituose aptiktos visos penkios nukleobazės – adeninas, guaninas, citozinas, timinas ir uracilas; jų gausos santykiai atitinka gaunamus eksperimentiškai atkuriant tarpžvaigždinio ledo savybes ir ten vykstančius procesus, taigi galima spręsti, jog šios molekulės formuojasi kosmose ir į Žemę greičiausiai pateko jau pasigaminusios. [Kąsnelis DXXXV]

Pirmą kartą išmatuota Saulės protuberanto temperatūra; ji pasirodė esanti keliais šimtais laipsnių aukštesnė už Saulės paviršiaus temperatūrą – apie 6000-7000 kelvinų. [Kąsnelis DXXXII]

Dar 2015 m. MESSENGER zondo surinktuose duomenyse užfiksuota žiedinė srovė aplink Merkurijų; panašią turi ir Žemė – tiek mūsų planetoje, tiek Merkurijuje žiedinė srovė sustiprėja Saulės žybsnių metu, kai į ją patenka daugiau elektronų. [Kąsnelis DXXXIII]

Apskaičiuota, jog Veneros paviršių dengia superkritinio anglies dvideginio sluoksnis – tarpinė būsena tarp dujų ir skysčio; visos atmosferos, įskaitant šį sluoksnį, judėjimas palaiko lėtą Veneros sukimąsi aplink savo ašį. [Kąsnelis DXXXIV]

Aptikta didžiausia kometa – C/2014 UN271 branduolys yra bent 119 kilometrų skersmens. [Kąsnelis DXXXIII]

Aptiktos planetos, besiformuojančios 100 AU ir 430-580 AU atstumu nuo savo žvaigždės; pagal standartinį, šerdies akrecijos, modelį planetos taip toli augti negali, taigi jų augimą greičiausiai paaiškina alternatyvus, gravitacinio nestabilumo, modelis. [Kąsnelis DXXXII]

Aptikti naujo tipo sprogimai žvaigždėse – mikronovos; jie nutinka, kai baltosios nykštukės paviršiuje trumpam įsižiebia termobranduolinės reakcijos, bet neapima viso jos paviršiaus. [Kąsnelis DXXXIV]

Galaktikose, kurios neseniai patyrė žvaigždėdaros žybsnį, aptikti dideli šaltų dujų rezervuarai, kuriuose žvaigždės formuojasi labai lėtai; jų egzistavimas patvirtina, kad žvaigždėdara galaktikose nuslopsta ne dėl dujų netekimo, o dėl turbulencijos išaugimo, kuris stabdo fragmentacijos procesą. [Kąsnelis DXXXIV]

Nustatyta, kad per pirmus du milijardus metų po Didžiojo sprogimo galaktikose žvaigždės daug dažniau formavosi žybsniais, nei šiandieninėje Visatoje; žybsniai žymėdavo mažų galaktikų formavimosi pradžią. [Kąsnelis DXXXII]

***

Gegužė

Į Tarptautinę kosminę stotį nuskrido Boeing kompanijos erdvėlaivis Starliner; tai buvo pirmasis sėkmingas šio erdvėlaivio bandomasis skrydis. [Kąsnelis DXXXIX]

Nustatyta, kad Veneros likimas daug labiau tikėtinas planetoms, kurių dydis panašus į ją ir Žemę; mūsų planetai tiesiog pasisekė, kad nebuvo dviejų galingų vulkanizmo epizodų per mažiau nei milijoną metų, o Veneroje – buvo. [Kąsnelis DXXXVII]

Marse atrasta paplokščių uolienų, kurios greičiausiai susiformavo veikiant vandeniui prieš 2,9 milijardo metų; iki šiol buvo manoma, kad Marsas visiškai išdžiūvo prieš daugiau nei tris milijardus metų. [Kąsnelis DXXXVII] Vėliau aptikta įrodymų, kad bent viename Marso regione upės tekėjo prieš 2,5 milijardo metų. [Kąsnelis DXLIII]

Ištyrus daugiau nei 800 protoplanetinių diskų dviejose sankaupose Oriono ūke, paaiškėjo, kad jie visi evoliucionuoja labai panašiai; vienintelė savybė, lemianti aiškius skirtumus, yra disko amžius. [Kąsnelis DXXXVI]

Paskelbta Paukščių Tako centrinės juodosios skylės, Šaulio A*, šešėlio nuotrauka. [Kąsnelis DXXXVII]

Aptikta žvaigždė, išgyvenusi kompanionės supernovos sprogimą; žvaigždė yra didesnė ir raudonesnė, nei būtų tikėtina pagal masę ir amžių, greičiausiai todėl, kad sprogimas ją įkaitino. [Kąsnelis DXXXVI]

Paaiškintas mažų galaktikų be tamsiosios materijos egzistavimas – jos tokiomis tapo po susidūrimo, kai tamsioji materija nulėkė viena trajektorija, o dujos ir iš jų gimstančios žvaigždės – kita. [Kąsnelis DXXXVIII]

Ištyrus tūkstančius nykštukinių galaktikų nustatyta, kad aktyvūs branduoliai egzistuoja 0,6-3% jų – panašiai dažnai, kaip ir masyviose galaktikose. [Kąsnelis DXXXIX]

Įrodyta, kad 2017-2021 metais galaktikoje 1ES1927+654 vykęs spinduliuotės pokytis – regimosios ir ultravioletinės sustiprėjimas bei rentgeno susilpnėjimas – yra akrecinio disko magnetinio lauko apsivertimo požymis; tai pirmas atvejis, kai toks reiškinys užfiksuotas realioje galaktikoje. [Kąsnelis DXXXVI]

Aptikta, kad tolimiausiose galaktikose žvaigždės buvo vidutiniškai masyvesnės, nei šiandieninėse; taip greičiausiai yra dėl dulkių temperatūros, kuri tose galaktikose irgi aukštesnė. [Kąsnelis DXXXIX]

***

Birželis

Paskelbta pirmoji asteroido Ryugu medžiagos analizė; ji patvirtino, kad asteroidas kadaise buvo daug didesnio kūno dalis, mat jame randama mineralų, kurie formuojasi tik drėgnoje aplinkoje, o vanduo egzistuoti tokiuose mažuose asteroiduose negali. [Kąsnelis DXLI]

Jupiterio gravitacinio lauko analizė parodė, kad apie 10% planetos masės sudaro sunkesni už helį elementai; tai daugiau, nei buvo tikimasi, ir rodo, kad Jupiteris jaunystėje rijo ne tik dujas, bet ir vieną-kitą uolinę planetą. [Kąsnelis DXLI]

Apskaičiuota, jog egzomėnuliai gali dažniau būti tinkami gyvybei, nei egzoplanetos; juos pašildo ne tik žvaigždės spinduliuotė, bet ir planetos keliami potvyniai. [Kąsnelis DXLIV]

Atrastas lėčiausiai besisukantis pulsaras – ši neutroninė žvaigždė aplink savo ašį apsisuka per 76 sekundes. [Kąsnelis DXL]

Stebėjimai ir skaitmeniniai modeliai leido išsiaiškinti, jog Paukščių Tako centrinę juodąją skylę beveik neabejotinai maitina aplinkinių žvaigždžių vėjai; anksčiau manyta, kad dujos į ją krenta iš parseko dydžio toruso, tačiau tokiu atveju spinduliuotės kintamumas būtų gerokai mažesnis, nei stebima. [Kąsnelis DXLIII]

Aptikta supernovos sprogimą išgyvenusi baltoji nykštukė; tokią galimybę anksčiau prognozavo teoriniai modeliai, bet tik dabar pavyko identifikuoti žvaigždę realybėje. [Kąsnelis DXLIII]

Patvirtinta, kad susidurdamos neutroninės žvaigždės gali suformuoti magnetarą – neutroninę žvaigždę su ypatingai stipriu magnetiniu lauku. [Kąsnelis DXLIV]

Radijo bangas skleidžiančių galaktikų skaičiaus skirtingomis kryptimis netolygumai pasirodė esą tokie, kokius ir prognozuoja standartinis kosmologinis modelis; seniau, remiantis regimųjų spindulių stebėjimais, buvo manoma, kad egzistuoja tam tikras neatitikimas. [Kąsnelis DXL]

67 tolimų kvazarų spinduliuotės analizė parodė, kad Visatos rejonizacija baigėsi praėjus 1,1 milijardo metų po Didžiojo sprogimo; tada jonizuojanti spinduliuotė pasiekė praktiškai visus tarpgalaktinės erdvės kampelius. [Kąsnelis DXLI]

Nustatyta, kad galaktika MACS1149-JD1 tvarkingai sukosi vos 540 milijonų metų po Didžiojo sprogimo; įprastai manoma, kad galaktikos gražiai suktis pradėjo tik keliais milijardais metų vėliau. [Kąsnelis DXLIV]

***

Laiqualasse