Moksliniai tyrimai retai vyksta tiksliai taip, kaip suplanuota. Kartais duomenų gauti nepavyksta, kartais tenka pakeisti tyrimo eigą, kartais kyla dar kokių problemų. Bet kartais būna ir priešingai – vienu tyrimu gauti duomenys pasitarnauja kitam atradimui, arba ieškodami vieno reiškinio, aptinkame […]
Continue reading »
Saulės sistema turi dvi labai panašias planetas. Jos skrieja beveik vienodu atstumu nuo žvaigždės, labai panašios jų masės ir spinduliai, abi turi atmosferas. Tiesa, pasigilinęs detaliau, hipotetinis stebėtojas iš kitos žvaigždžių sistemos pastebėtų ir reikšmingus skirtumus: vienos planetos atmosferoje dominuoja […]
Continue reading »
Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros […]
Continue reading »
Orai kosmose gali būti įvairūs. Saulės vėjas kenkia žmonėms ir prietaisams, todėl astronautams reikalingi geri skafandrai – tokius praeitą savaitę pristatė NASA. Tuo tarpu „orai“ – galaktikų judėjimas ir dėl to kylantys dujų srautai – galaktikų spiečiuose efektyviai paskirsto energiją. […]
Continue reading »
Praeitą savaitę pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne. Visų pirma, tai nebuvo pirmas kartas, kai egzoplanetos atmosferoje […]
Continue reading »
Žemės magnetinis laukas nuolat kinta, dažniausiai lėtai, bet kartais tiesiog apsiversdamas aukštyn kojomis. Nauja analizė rodo, kad kažkas panašaus kadaise nutiko ir Merkurijuje, taigi galimai yra visuotinis reiškinys uolinėse planetose. Saturno magnetinis laukas iš dalies kontroliuoja planetos sukimąsi. Neutroninių žvaigždžių […]
Continue reading »
Aštuntasis Visiškas kosmosas – apie Jupiterio branduolį, kuris yra keistai pasklidęs, galbūt dėl susidūrimo su kita planeta jaunystėje; bei apie egzoplanetos paviršiaus analizę, kuri rodo, kad ši planeta neturi atmosferos, nors yra didesnė už Žemę. Truputį pasikeitė įrašo formatas – […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mus saugo nuo žalingų spindulių, padeda išlaikyti šilumą (kartais ir šiek tiek per daug), ir apskritai yra būtina beveik visai gyvybei. O kaip yra kitose planetose? Štai pirmą kartą apskaičiuotos prie žvaigždės-nykštukės esančios planetos paviršiaus savybės ir paaiškėjo, […]
Continue reading »
Asteroidai ir kometos, pralekiantys netoli Žemės, šiek tiek gąsdina, bet taip pat yra labai naudingi, siekiant suprasti planetų formavimosi procesą. Pora praėjusios savaitės naujienų yra kaip tik apie tokius tyrimus. Kitose naujienose – daugybė įvairių atradimų, nuo neįprastos planetos atmosferos […]
Continue reading »
Nagrinėdami egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kalbame apie gyvybinę zoną – regioną aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų (ar jų palydovų) paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Jos apskaičiavimas remiasi įvairiomis prielaidomis ir nėra toks užtikrintas, kaip gali pasirodyti, bet visgi tai yra […]
Continue reading »