Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Vasaros vidurys dažnai yra lėtesnis laikas mokslininkams. Nors vasarą pedagoginiai įsipareigojimai sumažėja iki minimumo ir galima daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams, kartu tai yra tradicinis atostogų laikas, ypač liepos antra pusė, kai pasibaigia didžiųjų mokslinių konferencijų maratonas. Tad ir naujienų […]
Continue reading »
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Kuo daugiau duomenų, tuo daugiau atradimų. Šis dėsnis galioja įvairiose srityse, nuo humanitarinių iki gamtos mokslų. Astrofizika – ne išimtis: didžiuliai ir vis gausėjantys duomenų katalogai leidžia aptikti įdomias ir netikėtas tendencijas, galiojančias visokiausiems Visatos reiškiniams. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Visi žinome, kad ledas tirpsta nulio laipsnių temperatūroje, o vanduo užverda ir išgaruoja pasiekęs 100 laipsnių. Bet šie faziniai virsmai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir priemaišų. Praeitą savaitę paskelbtame tyrime nagrinėjama, kaip į ledą stingsta druskingas vanduo aukštame slėgyje; tokia […]
Continue reading »
Ankstesniame pažintiniame straipsnyje rašiau apie Saulę ir jos sluoksnius – nuo branduolio iki vainiko. Saulėje išsiskyrusi energija pasklinda į aplinką tiek kaip spinduliuotė, tiek kaip vėjas. Nors Saulės vėjas gali būti pavojingas, kartu jis sukuria tam tikrą saugią priebėgą – […]
Continue reading »
Su praėjusiomis Velykomis! Praeitos savaitės naujienose nieko išskirtinai šventiško, tačiau pora įrašų susiję su magnetiniais laukais Saulės sistemoje. Vienas jų – apie Merkurijų, kuriame, kaip ir Žemėje, vyksta geomagnetinės audros. Tik jos ne taip gerai matosi, nes Merkurijus neturi atmosferos, […]
Continue reading »
Kuo Mėnulis susijęs su gravitacinėmis bangomis? Pasirodo, labai tiksliai stebėdami savo palydovo orbitą, galime užfiksuoti ilgo periodo gravitacinių bangų egzistavimą, o tai padėtų suprasti, kas vyko pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo. Panašių netikėtų ryšių astronomijoje – apstu. Praėjusios savaitės […]
Continue reading »
Giliai po matomais paviršiais dažnai slypi įvairiausios įdomybės. Tiek Žemėje ar kitose planetose, kurių mantijos atsakingos už plutos tektoniką, atmosferos palaikymą ir taip toliau. Štai Žemėje sąlygos, panašios į šiandienines, susidarė per pusę milijardo metų po planetos susiformavimo – tai […]
Continue reading »