Jupiteris daugiausiai susideda iš vandenilio ir helio, bet giliai po dujų apvalkalu slypi ir uolinis branduolys. Pasirodo, jo masė gali siekti net apie 9% visos planetos masės, o tai rodo, kad Jupiteris augdamas prarijo ne vieną asteroidą.

Kosminė foninė spinduliuotė, užpildanti visą Visatą viena kryptimi atrodo šiltesnė, nei priešinga. Greičiausiai taip yra dėl Doplerio efekto, mat Žemė su visa Saulės sistema ir Paukščių Taku juda aplinkinės erdvės atžvilgiu kelių šimtų kilometrų per sekundę greičiu. Dabar, išmatavus radijo bangų šaltinių – tolimų ryškių galaktikų – spinduliuotę įvairiomis kryptimis, jų pasiskirstyme aptiktas analogiškas efektas, sustiprinantis įtarimą, kad netolygumai kyla būtent dėl Doplerio efekto.

Apie šias naujienas pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!

Laiqualasse