“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Saturnas turi visą šūsnį palydovų – jau seniau žinojome virš šimto, o dabar atrasti dar 128 nauji. Dauguma jų sukasi priešinga kryptimi, nei planeta, ir yra mažyčiai – mažesni, nei tikėtasi. Tai reiškia, kad jie turbūt jauni, susidarę po susidūrimo […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug planetų. Tiek Saulės sistemos – na, tiksliau sakant, Marso, kurio čia rasime ir banguojančią atmosferą ir galbūt šlapias gelmes, – tiek egzoplanetų, kurių greitas augimas, pailgos orbitos ir, vienos atveju, sudėtinga atmosfera sulaukė dėmesio. Kitose […]
Continue reading »
Iš kur Žemėje atsirado vanduo? Gali būti, kad jį atnešė kometos ir asteroidai. O gali būti, kad jis tiesiog… atgaravo. Iš Asteroidų žiedo pakilę garai pasklido po dalį Saulės sistemos, įskaitant Žemės aplinką, ir leido mūsų planetai jų prisigerti. Kosmose […]
Continue reading »
Ledas Saulės sistemoje slepia daug įdomybių. Po Europos (Jupiterio palydovo) ir Encelado (kuris prie Saturno) ledu plyti vandenynai, o juose gali netgi egzistuoti gyvybė. Bet kaip ją pasiekti? Encelade tikimasi tą padaryti analizuojant iš pietų ašigalio besiveržiančių geizerių vandenį, tačiau […]
Continue reading »
Nors kosmose visko yra be galo daug ir sistemos gali būti labai sudėtingos, dažniausiai jas valdo palyginus paprasti dėsniai – gravitacija, termodinamika, šiek tiek magnetizmas ir panašūs. Viena iš to pasekmių – daugybė dalykų juda aiškiais ir dideliais srautais. Pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Labai dažnai astrofizikų tiriamus procesus galima apibūdinti kaip „dujų srautus“ ar „dujų apykaitą“. Tai dujos kur nors krenta ir pranyksta, tai išlekia, tai mainosi kaip nors, kaista ir vėsta. Ir tai vyksta įvairiausiais masteliais. Štai Marso atmosferoje žiloje senovėje greičiausiai […]
Continue reading »
Planetos auga protoplanetiniuose diskuose, kur dulkės telkiasi į vis didesnius gumulus, galiausiai virsta uolienomis, o vėliau – ir planetomis. Planetinių sistemų įvairovė leidžia spręsti, kad ir augimo procesui įtakos turi įvairiausi veiksniai. Savaime suprantama, žvaigždės masė, glaudžiai su ja susijęs […]
Continue reading »
Plutono palydovas Charonas, lyginant su motininiu kūnu, yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje. Kaip jis atsirado? Ilgą laiką buvo manoma, kad panašiai, kaip Mėnulis – į Plutoną atsitrenkė kažkas didelio, o smūgio metu išmesta medžiaga virto Charonu. Bet panašu, kad buvo […]
Continue reading »