Neabejotinai ryškiausia praeitos savaitės kosminė naujiena – sėkminga Artemis I misijos pradžia. Apie ją rašiau atskirai, tad Kąsnelyje naujienos kitos. O tarp jų rasime kelias, susijusias su apsisaugojimu. Pavyzdžiui, nuo žalingos kosminės spinduliuotės apsaugoti gali gilus miegas; bent jau žiurkėms […]
Continue reading »
Kaskart, kai į Mėnulį atsitrenkia meteoritas ir išmuša kraterį, pasikeičia ir Mėnulio ašigalio padėtis. Dažniausiai pokytis nykstamai mažas, bet nutinka visada, kai tik persiskirsto palydovo masė. Per visą Mėnulio gyvavimo trukmę jo šiaurės ašigalio padėtis migravo maždaug 300 kilometrų ruože. […]
Continue reading »
Visokiausi dalykai Visatoje mėgsta būriuotis kartu su panašiais į save. Žvaigždės gimsta grupelėmis ar didžiuliais spiečiais; kai kurie jų vėliau išsisklaido, bet iki tol masyvios žvaigždės gali spėti pavogti vieną-kitą planetą iš mažesnių kaimynių. Galaktikos irgi telkiasi į grupes ir […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentaliųjų sąveikų, yra pagrindinis kosmoso struktūras valdantis veiksnys. Ji pasireiškia toli gražu ne tik kaip paprasta trauka, palaikanti planetas savo orbitose. Rezonansai, perturbacijos ir potvyniniai efektai – irgi gravitacijos poveikiai. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Jupiteris daugiausiai susideda iš vandenilio ir helio, bet giliai po dujų apvalkalu slypi ir uolinis branduolys. Pasirodo, jo masė gali siekti net apie 9% visos planetos masės, o tai rodo, kad Jupiteris augdamas prarijo ne vieną asteroidą. Kosminė foninė spinduliuotė, […]
Continue reading »
Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »
Tik maždaug šeštadalis visos materijos Visatoje gali būti pamatyta. Likusi dalis yra nematoma – tamsioji – materija, su įprasta sąveikaujanti tik gravitaciškai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą su šiuo paslaptingu dariniu susijusių tyrimų. Viename ieškoma tamsiosios materijos dalelių tarpusavio anihiliacijos […]
Continue reading »
Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Neptūne 2005-aisiais prasidėjo šiaurės pusrutulio pavasaris. Tai reiškia, kad ten turėtų sušilti, ar ne? Ot ir ne – iki pat 2018-ųjų temperatūra ten vis krito, o tada, per dvejus metus, vėl staiga pakilo. Kodėl? Neaišku. Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Standartinis […]
Continue reading »
Saulės sistemoje turime dvi planetas-milžines: Saturną ir Jupiterį. Atradus pirmąsias egzoplanetas paaiškėjo, kad jupiterių būna labai įvairių – nuo visiškai prie pat žvaigždės besisukančių karštųjų iki nutolusių šimtus kartų toliau, nei Žemė nuo Saulės. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų apie […]
Continue reading »