Egzoplaneta, verčianti permąstyti supratimą apie tai, kaip planetos apskritai formuojasi. Tokia skambi antraštė šįkart yra gana artima realybei: aptikta egzoplaneta, daug masyvesnė, nei prognozuoja šiandieniniai modeliai. Tiesa, ekstremali ne jos masė pati iš savęs, o masės santykis su žvaigždės mase: […]
Continue reading »
Objektai ir struktūros Visatoje kinta – kai kurios žmoniškomis laiko skalėmis, kai kurios daug ilgesnėmis, bet amžinų dalykų nėra. Štai paimkime molekulinius debesis, kuriuose formuojasi žvaigždės: pasirodo, nors jie gyvuoja ilgai, dujų molekulės juose išlieka gerokai trumpesnį laiką, tiesiog jų […]
Continue reading »
Saulė ir šviesa mums – neatsiejami dalykai. Net ir moderni civilizacija, kuri, atrodo, tampa vis labiau nepriklausoma nuo gamtos, be Saulės – nė iš vietos. Kad ir Saulės energetika: viena perspektyviausių ateities energetikos sričių. Ir, galimai, ne tik Žemėje, bet […]
Continue reading »
Planetos dažniausiai auga ne po vieną, o bent kelios. Kaip vienos planetos augimas paveikia gretimą? Pasirodo, kartu augančios dvi masyvios planetos ne tik gražiai pasidalina maistu, bet ir paskatina viena kitos augimą, tad tampa masyvesnės, nei augdamos pavieniui. Apie tai […]
Continue reading »
Įprastai į kosminių kūnų gelmes pažvelgti negalime. Bet kartais pavyksta įveikti ir šį barjerą. Štai praeitą savaitę atliktas pirmas eksperimentas, kai į pro šalį skriejantį asteroidą nukreiptas radaras, turintis prasiskverbti į jo gelmes ir parodyti vidinę struktūrą. O teoriniai modeliai […]
Continue reading »
Iš kur Žemėje vanduo? Atsakę „iš kometų“ būsite teisūs, bet įdomu panagrinėti giliau – iš kur vanduo atsirado tose kometose? Pasirodo, didžioji jo dalis greičiausiai susiformavo dar tada, kai Saulės sistemos apskritai nebuvo. O kometose jis kaupiasi todėl, kad jos […]
Continue reading »
Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »
Neabejotinai ryškiausia praeitos savaitės kosminė naujiena – sėkminga Artemis I misijos pradžia. Apie ją rašiau atskirai, tad Kąsnelyje naujienos kitos. O tarp jų rasime kelias, susijusias su apsisaugojimu. Pavyzdžiui, nuo žalingos kosminės spinduliuotės apsaugoti gali gilus miegas; bent jau žiurkėms […]
Continue reading »
Kaskart, kai į Mėnulį atsitrenkia meteoritas ir išmuša kraterį, pasikeičia ir Mėnulio ašigalio padėtis. Dažniausiai pokytis nykstamai mažas, bet nutinka visada, kai tik persiskirsto palydovo masė. Per visą Mėnulio gyvavimo trukmę jo šiaurės ašigalio padėtis migravo maždaug 300 kilometrų ruože. […]
Continue reading »
Visokiausi dalykai Visatoje mėgsta būriuotis kartu su panašiais į save. Žvaigždės gimsta grupelėmis ar didžiuliais spiečiais; kai kurie jų vėliau išsisklaido, bet iki tol masyvios žvaigždės gali spėti pavogti vieną-kitą planetą iš mažesnių kaimynių. Galaktikos irgi telkiasi į grupes ir […]
Continue reading »