Jupiteris daugiausiai susideda iš vandenilio ir helio, bet giliai po dujų apvalkalu slypi ir uolinis branduolys. Pasirodo, jo masė gali siekti net apie 9% visos planetos masės, o tai rodo, kad Jupiteris augdamas prarijo ne vieną asteroidą. Kosminė foninė spinduliuotė, […]
Continue reading »
Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »
Tik maždaug šeštadalis visos materijos Visatoje gali būti pamatyta. Likusi dalis yra nematoma – tamsioji – materija, su įprasta sąveikaujanti tik gravitaciškai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą su šiuo paslaptingu dariniu susijusių tyrimų. Viename ieškoma tamsiosios materijos dalelių tarpusavio anihiliacijos […]
Continue reading »
Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Neptūne 2005-aisiais prasidėjo šiaurės pusrutulio pavasaris. Tai reiškia, kad ten turėtų sušilti, ar ne? Ot ir ne – iki pat 2018-ųjų temperatūra ten vis krito, o tada, per dvejus metus, vėl staiga pakilo. Kodėl? Neaišku. Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Standartinis […]
Continue reading »
Saulės sistemoje turime dvi planetas-milžines: Saturną ir Jupiterį. Atradus pirmąsias egzoplanetas paaiškėjo, kad jupiterių būna labai įvairių – nuo visiškai prie pat žvaigždės besisukančių karštųjų iki nutolusių šimtus kartų toliau, nei Žemė nuo Saulės. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų apie […]
Continue reading »
Diskas yra viena dažniausiai sutinkamų struktūrų kosmose, dažnumu nusileidžianti turbūt tik rutuliams. Protoplanetiniai diskai, akreciniai diskai, galaktikų diskai – jų randame įvairiausiuose masteliuose bei įvairiose evoliucinėse stadijose. Praeitos savaitės naujienose trys pranešimai susiję su diskais. Viename jų parodoma, kad kaimyninių […]
Continue reading »
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose, kurie supa jaunas žvaigždes. Dažnai diskuose randami tarpai, atsivėrę arba dėl augančių planetų gravitacijos, arba dėl diską sudarančios medžiagos garavimo. Dabar nustatyta, kad tokių tarpų egzistavimas gali paaiškinti kai kurias esmines Saulės sistemos planetų ir asteroidų […]
Continue reading »
Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių […]
Continue reading »
Vieni asteroidų smūgiai sukelia masinius išmirimus Žemėje, o kiti – ne. Kodėl? Pasirodo, atsakymas greičiausiai slypi uolienose, į kurias jie pataiko: jei jose daug kalio lauko špato, šio dulkės sukelia klimato pokyčius, kurie veda prie ekologinių katastrofų. Dauguma planetų sukasi […]
Continue reading »