Žemę supa vis daugiau kosminių šiukšlių – baigusių darbą bei sugedusių palydovų ar jų liekanų. Skriejančios žemai po truputį leidžiasi, kol galiausiai sudega atmosferoje. Šiam procesui turi įtakos ir Saulės aktyvumas, o dabar šią įtaką išmatavome labai detaliai. Tai svarbu […]
Continue reading »
Už Neptūno Saulės sistemoje prasideda Transneptūninė erdvė, pilna visokiausių mažų ir labai mažų objektų. Iki šiol atmosferą buvome aptikę tik aplink vieną jų – Plutoną. O dabar visai netikėtai paaiškėjo, kad atmosferą turi ir mažytis plutinas – į Plutoną panašią […]
Continue reading »
Kometoje 3I/ATLAS, kaip ir visose, yra vandens. Bet ATLAS vanduo – kitoks, nei Saulės sistemos kometų: jame netikėtai daug sunkiojo vandens, kuriame vieną vandenilio atomą pakeitusi jo sunkesnė atmaina deuteris. Tokie atradimai padeda kaip niekad aiškiai pamatyti skirtumus tarp planetinių […]
Continue reading »
Prie Mėnulio ašigalių esančių kraterių dugne, kur niekad nepasiekia Saulės spinduliai, esama vandens ledo. Kiek tiksliai – nežinia, bet naujas atradimas leidžia spręsti, kad nemažai. Pasirodo, ledas ten kaupėsi tolygiai bent pusantro milijardo metų. Paukščių Taką supančios aplinkgalaktinės dujos pietinėje […]
Continue reading »
Artemis II, po daugybės atidėliojimų, pagaliau išskrido! Pakilimas trečiadienį praėjo turbūt taip sklandžiai, kaip tik galima buvo tikėtis. Ir toliau skrydis vyksta sėkmingai. Tiek Artemis II, tiek kitų žmonių skrydžių ir misijų į Mėnulį planavimo metu svarbu atsižvelgti į žalingą […]
Continue reading »
Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams. Saulė gimė arčiau […]
Continue reading »
Mėnulis šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet jaunystėje turėjo. Galbūt. Iki šiol įvairūs požymiai davė dvi nesutampančias išvadas: vieną, jog magnetinis laukas buvo labai silpnas, kitą – kad jis galėjo būti netgi stipresnis, nei Žemės. Dabar paaiškėjo, kad greičiausiai buvo […]
Continue reading »
Mikrogravitacija gyvus organizmus paveikia įvairiai. Štai bakterijos, pasirodo, prasčiau pasisavina medžiagas iš aplinkos, o tai aktualu bandymams jas panaudoti kosmoso pramonėje. Masyvios žvaigždės, baigdamos gyvenimus, sprogsta supernovomis. Dažniausiai, bet ne visada: astronomai aptiko gana aiškų atvejį, kai žvaigždė kolapsavo tiesiogiai […]
Continue reading »
Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Ijo padengtas sieros junginiais, kuriuos išmeta daugybė aktyvių ugnikalnių. Kiek toliau skriejančią Europą dengia stora ledo pluta, o po ja – vandenynas. Kodėl jie taip skiriasi? Nauji modeliai rodo, kad skirtumai tarp Ijo ir Europos (taip pat ir […]
Continue reading »