Saulės vainike plinta įvairiausios magnetinės bangos. Jos greičiausiai atsakingos už vainiko kaitinimą ir paaiškina, kodėl vainikas yra keliasdešimt kartų karštesnis už Saulės paviršių. Dabar pirmą kartą atrastos smulkios bangos, vadinamos torsioninėmis, kurios greičiausiai sukelia didžiąją dalį šio kaitinimo. Juodosios skylės […]
Continue reading »
Asteroidų žiede yra daugiau nei milijonas jau žinomų objektų, o iš viso – bent milijardai metrinių ir didesnių uolienų. Kartais jos susiduria tarpusavyje (nors ir ne taip dažnai, kaip esame matę Žvaigždžių Karuose). Susidūrimai mažina asteroidus, kol galiausiai iš jų […]
Continue reading »
Žemėje vykstantys reiškiniai kartais atliepia kosmines mūsų aplinkos sąlygas. Pavyzdžiui, kai Saulės sistema skrieja pro Paukščių Tako spiralines vijas, į Žemę pataiko daugiau kometų, todėl pasikeičia mineralų cirkonų sandara. Ia tipo supernovos yra baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado pietų ašigalyje iš ledynų trykšta vandens čiurkšlės. Jose atrasta įdomių molekulių, kurios interpretuojamos kaip popaviršiniame vandenyne vykstančių sudėtingų cheminių procesų pėdsakai. Bet, pasirodo, molekulės gali susiformuoti čia pat čiurkšlėse, veikiant kosminiams spinduliams. Tamsioji materija neformuoja žvaigždžių ar […]
Continue reading »
Jupiteris neturi kieto branduolio. Nors kietųjų medžiagų jame yra, jos pasklidusios ir sumišusios su dujine atmosfera. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokios konfigūracijos priežastis – milžiniškas smūgis Jupiterio jaunystėje, kuris sudaužė branduolį. Bet dabar paaiškėjo, kad toks modelis stebėjimų nepaaiškina. […]
Continue reading »
Marso atmosfera – daug retesnė, nei Žemės, tačiau net ir ten kartais susidaro debesys. Dabar sužinojome, kad naktį jie būna tankesni, nei dieną. Saulės pusiaujas pasviręs maždaug šešiais laipsniais į vidutinę sistemos planetų sukimosi plokštumą. Kitose planetinėse sistemose šis kampas […]
Continue reading »
Astronominiai tyrimai sunkiai pasiduoda patalpinimui į laboratoriją. Bet kartais tai visgi pavyksta. Štai dabar mokslininkai išnagrinėjo, kaip vystosi iš kriovulkano – ledu ir vandeniu besispjaudančio ugnikalnio analogo – išsiveržusi medžiaga beorio ledinio mėnulio paviršiuje. Vienas iš įdomesnių James Webb teleskopo […]
Continue reading »
Vandenį į Žemę atnešė asteroidai ir kometos. To mokomės mokykloje (na, galbūt, dabar jau neatsimenu) ir universitete, tas rašoma visuose populiariuose straipsniuose apie Žemės kilmę. Daugmaž tokia yra ir bendra mokslininkų nuomonė. Bet gali būti, kad ji neteisinga. Nauji skaičiavimai […]
Continue reading »
Saulės sistemą aplankė trečias žinomas tarpžvaigždinis svečias. Kuo jis ypatingas ir kuo apskritai svarbu tokius nagrinėti? Kada pradeda formuotis planetos? Žinome, kad šiek tiek vėliau, nei jų žvaigždės, bet kiek vėliau? Panašu, kad po 300 tūkstančių metų. Kaip tą išsiaiškiname […]
Continue reading »
Jei ir pagalvojame apie supernovų ryšį su Žeme, tai dažniausiai – apie galimą planetos sunaikinimą ar bent sterilizavimą. Bet supernovos gali turėti ir subtilesnį poveikį: pakeisdamos atmosferą, jos gali sukelti atšalimus, nedidelius rūšių išnykimus ir panašiai. Atrodo, kad per pastaruosius […]
Continue reading »