Mėnulis neturi visuotinio magnetinio lauko, todėl jo paviršių nuolat talžo Saulės vėjas. Bet, pasirodo, nevienodai – tolimąją pusę stipriau, nei artimąją. Dabar pirmą kartą skirtumai aiškiai išmatuoti.

Potvyniškai prirakintos planetos visą laiką atsisukusios viena puse į savo žvaigždę. Atrodytų natūralu tikėtis, kad dieninėje pusėje ten bus labai karšta, o naktinėje – labai šalta? Pasirodo, nebūtinai: magmos judėjimas mantijoje gali gerokai aplyginti temperatūras.

Apie šias naujienas pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!

Laiqualasse