Mėnulis nedažnai figūruoja kalbant apie gravitacines bangas. O be reikalo – labai tiksliai stebint jo orbitą būtų įmanoma užfiksuoti kelių savaičių periodo bangas, sklindančias visur aplink. Gravitacinės bangos dažniausiai atsklinda iš besijungiančių dvinarių juodųjų skylių, bet duomenys rodo, kad šių […]
Continue reading »
Planetos-milžinės, skriejančios labai arti savo žvaigždžių, vadinamos karštaisiais jupiteriais. Dažnai jos yra potvyniškai prirakintos prie žvaigždžių: viena pusė visada kaitinama, o priešinga visada nusukta nuo žvaigždės. Dabar pirmą kartą išmatuotas naktinės egzojupiterio pusės spektras ir nustatyta, jog toje planetoje vyksta […]
Continue reading »
Marsas šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Jis išnyko, kai Marso branduolyje sustojo konvekcija – skystos geležies maišymasis. Bet kodėl ir kada ji sustojo? Galbūt todėl, kad Marso branduolyje geležies telkiniai išsiskirstė vertikaliai pagal tankį. Ir tai galėjo […]
Continue reading »
Žemė turi tektonines plokštes, kurių judėjimas nemaža dalimi stabilizuoja planetos klimatą ir padeda išlikti bei tarpti gyvybei. O štai Venera, nors dydžiu ir mase labai panaši į mūsų planetą, plokščių neturi. Naujame tyrime pristatoma hipotezė, kad už tektoninių plokščių egzistavimą […]
Continue reading »
Viena iš sveikatos problemų, kylančių astronautams, yra per didelis skysčių kiekis galvoje. Išaugęs slėgis sukelia regėjimo ir neurologinių problemų. Gali būti, kad įveikti problemą padės specialus siurblinis miegmaišis, kuriuo galima sukurti žemesnį slėgį aplink apatinę astronauto kūno pusę. Paukščių Tako […]
Continue reading »
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose, kurie supa jaunas žvaigždes. Dažnai diskuose randami tarpai, atsivėrę arba dėl augančių planetų gravitacijos, arba dėl diską sudarančios medžiagos garavimo. Dabar nustatyta, kad tokių tarpų egzistavimas gali paaiškinti kai kurias esmines Saulės sistemos planetų ir asteroidų […]
Continue reading »
Vieni asteroidų smūgiai sukelia masinius išmirimus Žemėje, o kiti – ne. Kodėl? Pasirodo, atsakymas greičiausiai slypi uolienose, į kurias jie pataiko: jei jose daug kalio lauko špato, šio dulkės sukelia klimato pokyčius, kurie veda prie ekologinių katastrofų. Dauguma planetų sukasi […]
Continue reading »
Vandenį į Žemę atnešė asteroidai ir kometos, bet šiandieninių asteroidų ir kometų vandens ledas yra izotopiškai kitoks, nei Žemės. Gali būti, kad nemažai vandens Žemėje atsirado todėl, kad prieš ją pasiekdami asteroidai ir kometos sąveikavo su Saulės vėju. Kai kurios […]
Continue reading »
Jau senokai žinome, kad kai kurių Mėnulio kraterių dugne visada taip šalta, kad ten gali egzistuoti vandens ledas. Dabar atrasti krateriai, kurių dugne pakankamai šalta ir anglies dvideginio ledui egzistuoti. Anglies dvideginis gali būti labai naudingas išteklius Mėnulio kolonistams. Rudosios […]
Continue reading »
Netoli Žemės skriejantis asteroidas, kurio orbita „pririšta“ prie mūsų planetos, greičiausiai yra 60 metrų skersmens Mėnulio fragmentas, atskilęs prieš kelis šimtmečius. Žvaigždei mirus ir tapus baltąja nykštuke, jos planetos gali įkristi į šią kompaktišką liekaną ir užteršti ją savo uolienų […]
Continue reading »