Kaskart, kai į Mėnulį atsitrenkia meteoritas ir išmuša kraterį, pasikeičia ir Mėnulio ašigalio padėtis. Dažniausiai pokytis nykstamai mažas, bet nutinka visada, kai tik persiskirsto palydovo masė. Per visą Mėnulio gyvavimo trukmę jo šiaurės ašigalio padėtis migravo maždaug 300 kilometrų ruože. […]
Continue reading »
Šiandien Marsas turi poliarines kepures, praeityje apledėjęs buvo ir daugiau. Kodėl ten nematome pailgų griovių, panašių į fjordus ar lietuviškų ežerų slėnius, kuriuos Žemėje palieka slenkantys ledynai? Matyt todėl, kad silpnoje gravitacijoje ledynai beveik neslenka, o po jais ištirpęs vanduo […]
Continue reading »
Kelionės į Marsą – pavojinga avantiūra. Vienos kelionės metu astronautai gali gauti tiek žalingos spinduliuotės, kiek dėl saugumo leidžiama per visą karjerą. Nuskridus į Marsą problemos nesibaigs – ilgas buvimas nesvarumo būsenoje gali išsekinti astronautus, tad nusileidę Marse jie kurį […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas mums be galo svarbus – nelaiku įvykusi geomagnetinė audra gali net pražudyti civilizaciją. Todėl svarbu ir prognozuoti aktyvumą. Paprastai tai daroma remiantis Saulės dėmių skaičiumi, bet jis yra gana nepatikimas kriterijus. Dabar mokslininkai pasiūlė patikimesnį – matuoti magnetinio […]
Continue reading »
Lavos tuneliai egzistuoja Žemėje, yra jų ir Mėnulyje bei Marse. Pastaruosiuose jie gali būti puiki vieta pirmosioms žmonių kolonijoms, ypač kadangi dabar apskaičiuota, jog temperatūra juose turėtų būti daugmaž pastovi. Cerera, nors visai mažytė, pasižymi netolygiu paviršiumi – turi didelę […]
Continue reading »
Asteroidai turėtų būti padengti mikroskopinių dulkių sluoksniu. Tačiau Bennu ir Ryugu, kuriuos neseniai aplankė žmonių zondai, paviršių dengia grumsteliai ir rieduliai, o dulkių nėra. Greičiausiai taip nutinka todėl, kad elektrostatiniai išlydžiai nupučia dulkes ir palieka asteroidus grublėtus. Dangų žmonės stebi […]
Continue reading »
Saulės sistema yra labai stabili, bet pro šalį skrendančios žvaigždės gali ištempti planetas iš jų orbitų. Kaip greitai tai gali nutikti? Pasirodo, gal net greičiau, nei Saulė mirs – per kelis milijardus metų. Raudonosios milžinės – žvaigždės, panašios į Saulę, […]
Continue reading »
Charono šiaurės ašigalyje plyti rausva dėmė, vadinama Mordoro tamsuma. Kaip ji susidaro? Greičiausiai dėl to, kad metanas iš Plutono padengia Charoną plonu sniegu, kurį vėliau veikia ir pakeičia tarpžvaigždinė spinduliuotė bei Saulės vėjas. Andromedos galaktika, kaip ir Paukščių Takas, per […]
Continue reading »
Jupiteris daugiausiai susideda iš vandenilio ir helio, bet giliai po dujų apvalkalu slypi ir uolinis branduolys. Pasirodo, jo masė gali siekti net apie 9% visos planetos masės, o tai rodo, kad Jupiteris augdamas prarijo ne vieną asteroidą. Kosminė foninė spinduliuotė, […]
Continue reading »
Mėnulyje yra vandens – tiesa, ne skysto, o sustingusio į ledą ašigalinių kraterių dugne. Iš kur jis atsirado? Gali būti, kad beveik visą jį sunešė tolimoje praeityje vykę ugnikalnių išsiveržimai, kurių metu iš Mėnulio gelmių skverbėsi vandens garai. Praktiškai visos […]
Continue reading »