Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »
Pagaliau atėjo ta diena, kai plačiajai visuomenei papasakojau apie tai, ką nuo mūsų slepia NASA… Na, ne visai :) Bet apie tai, kaip bandoma ieškoti nežemiškos protingos gyvybės, rašyti visada smagu. Žinoma, paliečiau ir 3I/ATLAS bei galimybę rasti zondų Saulės […]
Continue reading »
Kosmose daugelis sistemų yra hierarchinės: objektai jungiasi į grupes, šios – į didesnes grupes, ir taip toliau dar bent keletą žingsnių. Tą matome tiek palyginus smulkiu masteliu – daugianarėse žvaigždėse, tiek pačiu didžiausiu – megaparsekų dydžio, galaktikas apimančiose, struktūrose. Štai […]
Continue reading »
Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje […]
Continue reading »
“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »
Tirti dalykus, kurie yra labai arti mūsų, gali pasirodyti lengva, bet astronomijoje kartais tą darant kyla išskirtinių problemų. Ne kartą ir šiame bloge esu rašęs apie iššūkius tirti Paukščių Taką, nes esame jo viduje. Daug mažiau dėmesio sulaukia mažesnio mastelio […]
Continue reading »
Kaip greitai plečiasi Visata? Šis klausimas jau kurį laiką kelia didelius nesutarimus, vadinamus Hablo įtampa. Įtampų kosmologijoje – astronomijos šakoje, kuri tyrinėja Visatos raidą didžiausiais masteliais – yra ir daugiau. Pavyzdžiui, gerai žinome, kad Visata plečiasi greitėdama, bet nežinome, kodėl. […]
Continue reading »
Astronomijoje susiduriame su tokiomis laiko skalėmis, kad suprasti, kas yra “trumpalaikis” įvykis ar reiškinys, dažnai atrodo sudėtinga. Bet tam tiesiog reikia palyginti jį su kitais panašiais. Štai Žemė pernai kelis mėnesius turėjo papildomą mėnulį – akivaizdu, kad įvykis trumpalaikis, palyginus […]
Continue reading »
Didžiąją dalį gyvenimo kiekviena žvaigždė praleidžia pagrindinėje sekoje – tuo metu jos centre vyksta termobranduolinės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai virsta helio branduoliais. Vandenilio kiekiui sumažėjus, ima vykti kitokie procesai, dėl kurių žvaigždė išsipučia į milžinę, galimai ne vieną kartą. […]
Continue reading »