Prieš maždaug mėnesį sulaukėme neraminančios žinios – nustojo veikti pagrindinis Hubble valdymo kompiuteris. Laimei, NASA inžinieriai sugebėjo išspręsti šią problemą ir teleskopas-veteranas vėl veikia! Kitose naujienose – Ingenuity pritaikymas žvalgyti Perseverance maršrutą, pirmieji izotopų matavimai planetos atmosferoje, artimiausios aktyvios galaktikos […]
Continue reading »
Viskas Visatoje yra susiję, ir ne tik tuo, kad gravitacijos poveikis pasireiškia neribotu atstumu. Andromedos galaktikos gravitacija mums tikrai nėra reikšminga, bet kartais astrofizikinių reiškinių įtaka matoma ir tarpgalaktiniais atstumais. Pavyzdžiui, aktyvios galaktikos išvalo dalį erdvės aplink save, todėl jų […]
Continue reading »
Kosmose vyksta daugybė labai gražių reiškinių. Pavyzdžiui, supernovų sprogimai: kad ir koks tai būtų kataklizmas, sunaikinantis žvaigždę ir aplinkines planetas, iš toli jis atrodo įspūdingai, o po savęs palieka tūkstančius metų plintančią liekaną. Deja, daugumos šių reiškinių vaizdus galime pamatyti […]
Continue reading »
Kosminiai objektai ir struktūros gali atrodyti amžini ir nekintantys, bet pažiūrėjus pakankamai ilgomis laiko skalėmis, pokyčių rasime visur. Vieni objektai formuojasi, kiti byra, keičiasi jų dydžiai, orbitos ir savybės. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą tyrimų apie nuolaužų diskus. Viename nagrinėjama, […]
Continue reading »
Asteroidai bei kometos į Žemę atnešė vandenį. Naujame apžvalginiame tyrime atskleidžiama, kad vandens ledas į granules – asteroidų pirmtakus – užrakinamas labai anksti žvaigždės formavimosi metu, tad ir kitose planetinėse sistemose vandens turėtų būti gausu. Arčiau mūsų, NASA zondas OSIRIS-REx […]
Continue reading »
Marsas jaunystėje turėjo daug skysto vandens. Bet Saulė tada buvo šaltesnė, tad kaip Marsas galėjo išlikti neužšalęs? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad padėdavo stiprūs ugnikalnių išsiveržimai ir asteroidų smūgiai, kurie kartkartėmis pripildydavo Marso atmosferą vandeniliu. Vandenilis sukelia labai stiprų šiltnamio […]
Continue reading »
Tinklai ir voratinkliai supa mus nuo planetinio iki viršgalaktinio masto. Štai pozicionavimo paslaugas teikiančių palydovų tinklai, juosiantys Žemę, galėtų būti naudingi ir naviguojant Mėnulio apylinkėse – tokią technologiją išbandys nauja ESA misija. O kosminis voratinklis – didelio masto struktūrų išsidėstymas […]
Continue reading »
Beveik visą informaciją apie astronominius reiškinius gauname elektromagnetinių bangų – fotonų – pavidalu. Visgi kartais mus pasiekia ir dalelės. Pavyzdžiui, neutrinai. Iš kur atlekia šie vaiduokliški objektai, beveik nesąveikaujantys su aplinkine medžiaga, pasakyti sudėtinga, bet du praeitą savaitę paskelbti tyrimai […]
Continue reading »
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją. *** Liepa – Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE). – Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra […]
Continue reading »
Daugelio kosminių sistemų evoliuciją galima apibūdinti kaip ilgalaikę ramybę, pertraukiamą kartkartėmis nutinkančių sukrėtimų. Aišku, ir sukrėtimų pobūdis, ir ramybės trukmė labai skiriasi. Vieni iš sukrėtimų yra išsiveržimai – pavyzdžiui, Saulės žybsniai, kylantys iš jos dėmių. Žybsniai kelia pavojų mums, jei […]
Continue reading »