Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje […]
Continue reading »
Viskas Visatoje susiję – banalesnę frazę sugalvoti turbūt būtų sunku. Bet ji nėra klaidinga, o kelios praėjusios savaitės naujienos tą patvirtina. Štai asteroidai, klasifikuojami kaip skirtingų tipų, iš tiesų gali būti labai panašios prigimties – tą rodo poliarizacijos matavimai. Magnetinio […]
Continue reading »
Dažniau skaitantys mano tinklaraštį žino, kad apie juodąsias skyles čia rašau neretai. Jų – bent jau supermasyviosios populiacijos – įtaka galaktikų evoliucijai tikrai reikšminga. Mažos, arba žvaigždinės, juodosios skylės taip pat turi įvairų įdomų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, į žvaigždę įkritusi […]
Continue reading »
Saturno palydovo Titano orbita nėra visiškai apskritiminė, todėl jis patiria nuolatinį potvyninį tempimą ir gniuždymą. Titano reakcija į šiuos pokyčius rodo, kad palydovas yra apie 10 kartų minkštesnis už mūsų Mėnulį, taigi greičiausiai turi popaviršinį vandenyną. Be to, Titano orbita […]
Continue reading »
Nors kosmose visko yra be galo daug ir sistemos gali būti labai sudėtingos, dažniausiai jas valdo palyginus paprasti dėsniai – gravitacija, termodinamika, šiek tiek magnetizmas ir panašūs. Viena iš to pasekmių – daugybė dalykų juda aiškiais ir dideliais srautais. Pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Kaip įprastai metų pabaigoje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, raketas, erdvėlaivius ir panašius technologinius […]
Continue reading »
Apie magmą dažniausiai pagalvojame tik tada, kai ji virsta lava – išsiveržia į Žemės paviršių, dažniausiai pridarydama didelių nuostolių ir nusinešdama gyvybių. Kosmose magmos irgi galima rasti, o žiūrint plačiau, jos poveikis gali būti labai įdomus. Pavyzdžiui, magma yra daug […]
Continue reading »
Nors kosminiai kūnai gali atrodyti amžini ir nekintantys, ilgais laiko tarpais jie visi keičiasi: auga, nyksta, gimsta, miršta ir taip toliau. Augimas dažniausiai vyksta smulkiems objektams – dulkėms, dujoms ar įvairioms granulėms – telkiantis į didesnius. Taip, pavyzdžiui, vyko Saulės […]
Continue reading »
Įprastai manoma, kad Mėnulis yra visiškai sustingęs – nei branduolys, nei mantija neišlaikė pirmykščio skystumo bei takumo. Bet galbūt tokia išvada pernelyg skubota: nauja palydovo gravitacinio lauko pokyčių analizė rodo, kad mantijos apačioje greičiausiai yra minkštas, o gal net ir […]
Continue reading »
Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios […]
Continue reading »