Astrofizikai nagrinėja sferines karves vakuume. Šis juokingas komentaras nėra visiškai klaidingas, bet net ir priimant jį už gryną pinigą, galime rasti daug įdomybių. Pavyzdžiui, žvaigždės yra daugmaž sferinės, tačiau skirtingi jų sluoksniai elgiasi labai nevienodai. Pačioje išorėje turime vainiką, kuris […]
Continue reading »
Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių […]
Continue reading »
Kaip ir kasmet, pasitinkant Naujuosius metus kviečiu prisiminti, kas įdomaus kosmose nutiko ir atrasta pasibaigiančiais. Pirmoji metų pusė – čia, antrąją apžvelgsiu kitą savaitę. Iš kiekvieno mėnesio atrinkau po dešimt naujienų; jas rasite aprašytas ir Visatos kąsneliuose. Jei įdomu, kokios […]
Continue reading »
Išsiųsti žmogų į kosmosą yra jei ne savižudiška, tai bent jau labai pavojinga misija. Žalinga spinduliuotė, mikrogravitacija, uždara aplinka, gyvybės palaikymo įranga… Egzistuoja tūkstantis ir vienas būdas, kaip kosmosas mus gali užmušti, kai paliekame saugų Žemės prieglobstį. Tai paaiškina, kodėl […]
Continue reading »
Veneroje yra labai karšta. Bet kai kur – karščiau, nei kitose vietose. Pavyzdžiui, prie Idunos kalno atrasta šiluminė anomalija galimai reiškia, kad ten vyksta aktyvus vulkanizmas. Karšta kadaise buvo ir Mėnulyje, ypač kai į jį pataikydavo dideli asteroidai. Jų medžiaga, […]
Continue reading »
Jau senokai žinome, kad kai kurių Mėnulio kraterių dugne visada taip šalta, kad ten gali egzistuoti vandens ledas. Dabar atrasti krateriai, kurių dugne pakankamai šalta ir anglies dvideginio ledui egzistuoti. Anglies dvideginis gali būti labai naudingas išteklius Mėnulio kolonistams. Rudosios […]
Continue reading »
Ko reikia, kad planetoje egzistuotų gyvybė? Tvirtai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma, nes turime tik vieną pavyzdį – Žemę. Galime nustatyti, kokios Žemės savybės būtinos gyvybei, tačiau nežinia, ar tie atsakymai universaliai pritaikomi ir kitoms planetoms. Ir visgi […]
Continue reading »
Netoli Žemės skriejantis asteroidas, kurio orbita „pririšta” prie mūsų planetos, greičiausiai yra 60 metrų skersmens Mėnulio fragmentas, atskilęs prieš kelis šimtmečius. Žvaigždei mirus ir tapus baltąja nykštuke, jos planetos gali įkristi į šią kompaktišką liekaną ir užteršti ją savo uolienų […]
Continue reading »
Žodis „bombardavimas“ asocijuojasi su karu ir bombonešių antskrydžiais, bet panašūs nutikimai būna ir visiškai natūralūs. Net ir Žemę kasmet bombarduoja tūkstančiai tonų medžiagos; tiesa, jei ji ir pasiekia Žemės paviršių, tai tik kaip dulkės, o didžioji dalis apskritai sudega atmosferoje. […]
Continue reading »
Nors kosmosas labai didelis, o visokių objektų ten palyginus ne tiek ir daug, kartais nutinka taip, kad du kūnai ima ir susiduria. Po tokio susidūrimo atsirado Mėnulis, po kito – išnyko dinozaurai, neutroninių žvaigždžių susidūrimai gamina įvairius cheminius elementus ir […]
Continue reading »