Ką daryti, kai mokslinės teorijos neįmanoma patikrinti praktikoje, nes ji aiškina dalykus, kurių pamatyti neįmanoma? Pasitelkti eksperimentus! Praėjusią savaitę paskelbta apie eksperimentiškai sukurtą vandenilio ir helio dujų būseną, greičiausiai egzistuojančią dešimčių tūkstančių kilometrų gylyje Jupiteryje ir Saturne. Kiti, dalelių greitintuve […]
Continue reading »
Kiek šiandien išgėrėte vandens? Įvairios specialistų rekomendacijos sako, kad žmogui kasdien reikia maždaug trijų litrų – žinoma, priklausomai nuo lyties, amžiaus, kūno svorio ir taip toliau. Kad ir kokia būtų tiksli dozė, akivaizdu, kad vandens reikia mums visiems; ir čia […]
Continue reading »
Mėnulis atsirado, kai į Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Dalis Tėjos nuskendo Žemėje ir, gali būti, suformavo du tankiu regionus Žemės mantijoje. Naujame tyrime pristatomi skaitmeninio modelio rezultatai, rodantys, kaip tai galėjo nutikti. Neutroninės žvaigždės yra tankiausi […]
Continue reading »
Tyrinėdami astronominius objektus, paprastai turime tenkintis, geriausiu atveju, žiniomis apie jų aplinką bei paviršių. Planetų ar žvaigždžių gelmės tiesioginiams stebėjimams neprieinamos. Visgi įvairiais būdais įmanoma šį tą išsiaiškinti ir apie popaviršinius darinius bei ten vykstančius procesus. Tokių tyrimų rasite ir […]
Continue reading »
Tinklai ir voratinkliai supa mus nuo planetinio iki viršgalaktinio masto. Štai pozicionavimo paslaugas teikiančių palydovų tinklai, juosiantys Žemę, galėtų būti naudingi ir naviguojant Mėnulio apylinkėse – tokią technologiją išbandys nauja ESA misija. O kosminis voratinklis – didelio masto struktūrų išsidėstymas […]
Continue reading »
Marso atmosfera praeityje galėjo kartkartėmis pasikeisti iš oksiduojančios į redukuojančią. Redukuojanti ji tapdavo po vandenilio išmetimų – tai kartu sušildydavo planetą ir leido joje egzistuoti skystam vandeniui. Tuo tarpu kometų „atmosferos“ – halai aplink galvas – bent kartais pradeda formuotis […]
Continue reading »
Kad kometos ir asteroidai atnešė į Žemę vandenį, seniai ne paslaptis. Bet pasirodo, kad greičiausiai jų smūgiai čia atgabeno ir didelę dalį anglies, būtinos visai gyvybei. Marso palydovai Fobas ir Deimas praeityje galimai buvo vienas kūnas, subyrėjęs dėl kokio nors […]
Continue reading »
Nuo seniausių laikų žmonės svajoja pakilti į dangų, į dausas, į kosmosą – ten, kur dar nėra buvę. O nuskridus ten, norėtųsi galėti ir apsigyventi. Kaip būtų įmanoma tą padaryti? Kas daroma dabar ir kokie planai vystomi artimiausiems dešimtmečiams? O […]
Continue reading »
Žvaigždės gali nupūsti savo planetų atmosferas – bent jau tada, kai planetos skrieja labai arti. Dabar pasiūlytas naujas būdas aptikti šį reiškinį, stebint iš Žemės, o ne iš kosmoso. Iš galaktikų sklindanti masyvių žvaigždžių bei aktyvių branduolių spinduliuotė jonizuoja aplinkinę […]
Continue reading »
Kietą paviršių turinčių kūnų plutos dažnai saugo labai daug informacijos apie jų evoliuciją. Štai vieno didelio Veneros kraterio analizė parodė, kad planeta greičiausiai nebuvo vulkaniškai aktyvi pastaruosius 0,3-1 milijardo metų. Saturno palydovo Rėjos pluta yra ledo sluoksnis, bet ir jame […]
Continue reading »