Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę, aišku, būtų bene reikšmingiausias žmonijos atradimas per visą istoriją. Tik tiesiog šiaip sau to padaryti nepavyks – šis atradimas beveik neabejotinai bus ilgų paieškų, susidedančių iš daugybės etapų, vaisius. Keletą tokių etapų randame ir praeitos savaitės naujienose. […]
Continue reading »
Jei spręstume idealizuotą dviejų kūnų uždavinį, pavyzdžiui nagrinėtume planetos sukimąsi aplink žvaigždę, ir nekreiptume dėmesio į reliatyvumą, gautume paprastą atsakymą: planeta skrieja nekintančia elipse. Realybė, žinoma, yra sudėtingesnė: orbitos precesuoja, kinta jų dydis ir periodas, kartais jos netgi tampa nestabilios […]
Continue reading »
Kas dedasi neutroninės žvaigždės viduje? Gali būti, kad ten medžiaga susilanksto į visokias įdomias struktūras, bet pamatyti jų neįmanoma. Tačiau galbūt tą padės padaryti gravitacinių bangų signalai, jei teisingai juos interpretuosime. Kiek mažiau egzotiška yra ledo struktūra – tiksliau, ledo […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentaliųjų sąveikų, yra pagrindinis kosmoso struktūras valdantis veiksnys. Ji pasireiškia toli gražu ne tik kaip paprasta trauka, palaikanti planetas savo orbitose. Rezonansai, perturbacijos ir potvyniniai efektai – irgi gravitacijos poveikiai. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Europa po stora ledo pluta turi vandenyną. Gali būti, kad deguonis į jį patenka beveik nuo palydovo paviršiaus, gilyn sunkiantis kartkartėmis atsirandantiems vandens telkiniams. Astronomai aptiko tolimiausią žvaigždę. Jos šviesa iki mūsų keliavo trylika milijardų metų. Atradimui reikėjo […]
Continue reading »
Saulė mums teikia šviesą ir šilumą, be kurios Žemėje nebūtų gyvybės. Bet ji kelia ir pavojų – Saulės žybsniai, vėjai, aktyvumo pokyčiai gali pažeisti tiek palydovus, tiek netgi antžeminę elektroniką ar pankenti mūsų sveikatai. Vis gausesni stebėjimai ir gerėjantys modeliai […]
Continue reading »
Saulės sistemoje knibžda robotų. Tai – žmonių paleisti zondai, tyrinėjantys viską nuo pačios Saulės iki jos pakraščių. Pirmojoje straipsnio dalyje supažindinau su vidinę sistemos dalį stebinčiais prietaisais, nuo Saulės iki Mėnulio. Dabar kviečiu judėti tolyn – už Žemės orbitos ribų, […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentinių sąveikų, dideliais masteliais vaidina pagrindinį vaidmenį – tiek Visatos struktūrų formavimesi, tiek planetų evoliucijoje, tiek viskame į tarpą. Praėjusios savaitės naujienose irgi randame aiškų gravitacijos poveikį. Pavyzdžiui, tarpgalaktinėse tuštumose, pasirodo, esama dujų, kurios […]
Continue reading »