Kaskart, kai į Mėnulį atsitrenkia meteoritas ir išmuša kraterį, pasikeičia ir Mėnulio ašigalio padėtis. Dažniausiai pokytis nykstamai mažas, bet nutinka visada, kai tik persiskirsto palydovo masė. Per visą Mėnulio gyvavimo trukmę jo šiaurės ašigalio padėtis migravo maždaug 300 kilometrų ruože.
Kai kurios uolinės planetos sudarytos daugiau iš akmenų, kitos turi daugiau metalų. Saulės sistemoje pastarosios pavyzdys yra Merkurijus; keletą merkurijų žinome ir už Saulės sistemos ribų. Atrasti du supermerkurijai vienoje sistemoje leidžia pagrįstai teigti, kad tokių planetų egzistavimas yra natūrali jų formavimosi arti žvaigždės pasekmė, o ne atsitiktinio kataklizmo padarinys.
Apie šias naujienas pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!
Laiqualasse