Jupiterio palydovo Europos paviršių nuolat talžo įvairiausi mikrometeoritai. Per dešimtis milijonų metų jie „išaria” viršutinius keliasdešimt centimetrų ledo, tad galimų gyvybės (ar bent įdomios chemijos) pėdsakų, atkeliaujančių iš popaviršinio vandenyno, reikės ieškoti giliau, nei ši riba.

Jei dvi žvaigždės skrieja labai arti viena kitos, jos ištįsta į lašo formą. Ypač stiprus šis efektas tada, kai viena poros narė yra kompaktiška žvaigždė, pavyzdžiui baltoji nykštukė. Dabar, manoma, atrastas pirmasis tokios lašo formos žvaigždės pavyzdys.

Šias naujienas aptariu naujausioje Visiško kosmoso serijoje. Gero klausymo!

Laiqualasse